Klemensas IV

Klèmensas IV, Guido Fulcodi iš Prancūzijos 1268 XI 29 Viterbo, popiežius (1265 II 5–1268 XI 29). 1265 IV 17 bule ragino visus vyskupus, cistersų, dominikonų, pranciškonų ir kitų ordinų vienuolius skelbti kryžiaus žygį, į Livoniją ir Prūsą. Visiems dvasininkams Livonijos, Kuršo ir Prūsos žemėse nurodė, jog naujakrikštams, net ekskomunikuotiems dėl padegimų ar dvasininkų nužudymo, galima suteikti atleidimo malonę pagal bažnyčios nustatytą formą. 1265 V 15 bule Klemensas IV pavedė Pamedės vyskupui skelbti Kryžiaus žygį kryžiuočiams remti Čekijoje, Lenkijoje, Pamaryje ir kitur. Joje rašė, kad Ordino broliai, dirbę šiose žemėse, skundėsi dėl žudynių, kurias vykdo netikintieji ir naujakrikštai; todėl reikią jiems padėti, kad nežūtų, tiek kraujo praliejus, pradėtas darbas. 1265 V 30 Klemensas IV pakartojo Urbono IV bulę ir prašė paremti tikinčiuosius Prūsos ir kitose žemėse. 1265 XI 29 bule patvirtino popiežiaus Inocento IV bulę, kurioje Magdeburgo vyskupui įsakoma imtis priemonių prieš tuos dvasininkus, kurie neatiduoda pinigų Kryžiuočių ordinui, skirtų už išsipirkimą nuo kryžiaus žygio prieš lietuvius ir prūsus. Apie 1267 Klemensas IV ragino Čekijos karalių paremti Kryžiuočių ordiną prieš pagonis, už tai jam žadėjo nuodėmių atleidimą. 1268 I 26 ir I 31 bulėse Klemensas IV prašė Čekijos karalių Pršemislą II Otakarą pasilikti visas užgrobtas žemes. Klemenso IV bulės rodo, kad iki 1257 kryžiuočiai dar nebuvo užkariavę Galindos, Nadruvos, Skalvos, Sūduvos. Bulėje teigta, kad Pršemislas II Otakaras nesikėsins į Kulmo, Liubavos, Pamedės, Pagižonių, Varmės, Notangos ir Bartos žemes, priklausiusias popiežiui.