Varmė

Vamė, Vamija (vok. Ermland), istorinė varmių žemė Paserijos ir Livos upių baseinuose ir prie Aismarių. Iš XIII a. žinomi 5 valsčiai: Lanzanijos (Lansenos), Medenavos, Plūto, Vevos (Veivos), Vuntenovės (Undenavos). Svarbiausia pilis – Honeda. Ją 1239 sugriovė Kryžiuočių ordinas ir jos vietoje pastatė mūrinę Balgos pilį. Prie jos 1240 sumuštos jungtinės prūsų varmių (vadai Pijopsas ir Gobotiniai), bartų ir notangų prūsų jėgos. Varmiai dalyvavo pirmajame (1242–1249) ir Didžiajame prūsų sukilime (1260–1274). Galutinai Ordinas Varmę užkariavo 1251–1252. Dalis Varmės (šiaurrytinė dalis su Balga) atiteko Ordinui, kitose (išskyrus Aismarių pakrantę nuo Paserijos žiočių link Elbingo) ir dalyje Bartos sudaryta Varmės vyskupija; 1466 ji prijungta prie Lenkijos (sudarė dalį Karališkosios Prūsijos). Iki XVII a. varmiai buvo asimiliuoti vokiečių kolonistų ir lenkų. 1772–1871 (po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo) Varmė priklausė Prūsijai, nuo 1871 – Vokietijai.

LTE

Iliustracija: Varmės Aismarių pakrantė, 2003