Varmės vyskupija
Vamės vyskupijà, Varmijos vyskupija, 1243–1772 bažnytinis teritorinis administracinis vienetas, įkurtas 1243 Kryžiuočių ordino valstybėje. Didžiausia vientisa vyskupo valdoma valda Ordino valstybėje. Priklausė didelė Bartos dalis su Alenšteinu, dalis Varmės (be pietinės ir centrinės dalies). Iš pradžių priklausė Šventajam Sostui, nuo 1245 – Rygos arkivyskupui, po Torunės taikos (1466), kaip vyskupo domenas, atiteko Lenkijai, bet turėjo autonomiją. Iki 1525 buvo padalyta į 14 dekanatų. Varmės vyskupo rezidencija iki 1341 buvo Brunsberge (lenk. Braniewo), 1341–1350 Vormedytėje, 1350–1795 Varmės Lidzbarke (vok. Heilsberg), vėliau Frauenburge. XVI a. plintant Reformacijai iš buvusių 243 bažnyčių (parapinės ir filijos) 1772–1778 liko 143 parapijos. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo (1772) Varmės vyskupija prijungta prie Prūsijos, jos autonomija panaikinta.
Iliustracija: Heilsbergo pilis: XIV–XVIII a. Varmės vyskupų rezidencija, 2004