varmiai

vamiai, prūsų gentis, Varmės gyventojai. Senieji varmiai buvo laisvi, turėjo pasiturinčių gyventojų sluoksnį – nobilius, gyveno sodybose, kurios sudarė gyvenvietes – vadinamuosius laukus, pastarieji jungėsi į stambesnius teritorinius vienetus – valsčius, 1. Bendrus klausimus spręsdavo sueigose – vadinamosiose krivūlėse. 1237–1242 varmius nukariavo Kryžiuočių ordinas, jų žemėse pastatė Balgos, Brunsbergo ir Heilsbergo pilis, 1243 įkūrė Varmės vyskupiją. Varmiai dalyvavo prūsų sukilimuose prieš Ordino valdžią (1249 varmių ir kitų prūsų genčių diduomenės atstovai su Ordinu sudarė Christburgo taiką), 1260–1274 jiems vadovavo iškilus karo vadas Glapas. Iki XVII a. varmiai buvo asimiliuoti vokiečių kolonistų. XIX–XX a. buvusioje varmių teritorijoje (Olštyne, Rešliuje ir kitur) išliko materialinės ir dvasinės varmių kultūros reliktų. Varmių tradicijai būdingi bruožai randami medinėje architektūroje, mene ir kitur.

L: Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje. V., 1989; Łowmiański H. Studja nad początkami spoleczeństwa i państwa Litewskiego, t. 2. Wilno, 1932; Wielka enciklopedia Polski, t. 2. Kraków, 2004.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Varmės ūkininko gyvenamasis namas su veranda Klėfelde, Brunsbergo apskritis, XIX a. / Iš Richardo Detlefzeno knygos „Rytų Prūsijos kaimo namai ir medinės bažnyčios“, 1995

Iliustracija: Varmijos katalikų sodyba Olsztyneko liaudies buities muziejuje (skansene), 1999