valsčius, 1

vasčius, 1 (vok. Land, Wohndorf, lot. territorium, terrula ir kita), archajinė prūsų teritorija, kuriai istoriniuose šaltiniuose pritaikytas valsčiaus pavadinimas. Valsčius buvo sudarytas iš mažesnių teritorinių vienetų – laukų (laukininkai), apibrėžtų ribomis ir įsiterpusiais miškais. Laukus sudarė gyvenamosios sodybos, arimai ir bendro naudojimo teritorijos – almendos (pievos, miškai, vandenys), neretai pilaitė. Valsčiaus plotas buvo 80–200 km², turėjo vidutiniškai apie 1000 gyventojų, tankiai apgyvendintoje Semboje – iki 1500 gyventojų. Socialinė valsčiaus gyventojų sudėtis – giminių grupės, gyvenusios koncentruotai (neretai 1 giminė atitikdavo lauką) arba pasiskirsčiusios įvairiose valsčiaus vietose. Atskirų giminių kaimynystė leido sudaryti giminių sąjungas. Tokiu būdu valsčiuje kilo pirminė bendro politinio intereso samprata, skatinusi klostytis sudėtingesnei hierarchizuotai teritorinės bendruomenės organizacijai. Valsčius atitiko teritorinį vienetą, apimantį laukus ir kolonijas, turėjo politinės organizacijos bruožų, neretai centrus, kurie galėjo būti ir periferijose. Kiekvieną Prūsos žemę sudarė skirtingas valsčių skaičius, galėjęs siekti iki kelių dešimčių. Dėl karinių priežasčių valsčiuose ar šalia jų buvo statomi fortifikaciniai statiniai (XIII a.), neretai šalia jų buvo kolonizuojamos teritorijos, kurdavosi nauji laukai, jų pagrindu – valsčiai. XIII a. Kryžiuočių ordinui kuriant naują politinę ir bažnytinę administraciją ir valdymo struktūrą, buvo keičiama valsčių sistema.

L: Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. V., 1962; Nikžentaitis A. Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai // Acta Historica Universitatis Klaipedensis. t. 5. Klaipėda, 1996; Łowmiański H. Studja nad początkami spoleczeństwa i państwa Litewskiego, t. 1, 2. Wilno, 1931–32; Wojtkowiak Z. Lithuania Transwilniensis saec. XIV–XVI. Poznań, 2005.

Tomas Čelkis