Glapas

Glapas, varmių vadas per Didįjį prūsų sukilimą prieš Kryžiuočių ordino valdžią (1260–1274). Iki 1261 vidurio su pagudėnų vadu Auktumu išvijo kryžiuočių įgulas iš keliolikos pilių, tarp jų – iš Varmės vyskupo valdomų Brunsbergo ir Heilsbergo pilių. Staigiu 1267 puolimu sugriovė Brandenburgo pilį. Sukilėliai išvadavo didžiąją dalį Varmės. Glapas priešui išduotas tarno Steinavo, kuris įkalbėjo jį apie 1273 pulti vokiečių pilaitę Aismarių pakrantėje (priešais Brandenburgą), o pats apie tai pranešė Karaliaučiaus komtūrui. Sutartu laiku kryžiuočiai iš pasalų išžudė varmius, o vadą suėmė ir pristatė į Karaliaučių. Komtūro įsakymu Glapas viešai pakartas ant kalvos į vakarus nuo Karaliaučiaus pilies; vėliau kalva gavo Glapo kalno vardą. Po Glapo mirties sukilimas Varmėje baigėsi.

L: Budreckis A. Prūsų didvyriai: varmių Glapas / Lietuvos pajūris, 1986, nr. 54.

Rimantas Jasas