Notanga

Nótanga, vardas. Istoriniuose šaltiniuose rašyta lotyniškai: 1231 Notangia, 1238 Natangia, Christburgo sutartyje Natania, 1288 Nattangia, 1290 Nathangia; vokiškai 1276 Natangen. Patys prūsai šiaurinėse tarmėse bus sakę *Natanga, pietinėse – *Notango. Lietuviškas–prūsiškas vardas Notanga yra priesagos -anga vedinys iš vandenvardinės šaknies Not-, plg. liet. vandenvardis Notė, Notija, ežeras Notigalė, upėvardis Nočia; prūsų vietovardis Notis, Notike, Notist. Už baltų kalbos ploto minėtini ilirų Natusis >Nothes (1234), Nato, Natiolum, venetų Natiso – Natisone. Vandenvardinė Not-/Nat- šaknis gretintina su bendriniais žodžiais: senąja saksų nat „šlapias, drėgnas“, gotų natjan „šlapinti“, lot. nato, -are „plaukti, tekėti“, graikų νοτιοζ, νοτεϕóζ „šlapias, drėgnas“, dakų net „tekėti“. Priesaga -anga vartota pajūryje: upėvardžiai Sav-anga, Al-anga, vietovardis Pal-anga. Šaknis ir priesaga rodo, kad archajiškas Notangos vardas išliko iki senųjų prūsų–notangų laikų.

Vilius Pėteraitis