Kulmas

Kùlmas (vok. Culm, Kulm; lenk. Chełmno), Kulmo žemės Prūsoje istorinis centras. Nuo X a. gyvavo prūsų gyvenvietė su pilimi. Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazowieckis, užvaldęs Kulmą, 1207 jį padarė savo sostine. Per lenkų kovas su prūsais 1217 miestas sunaikintas. Nepajėgdamas įveikti prūsų Konradas 1228 Kulmą perleido Kryžiuočių ordinui kaip atsparos punktą kovai su prūsais. 1232 kryžiuočiai pasistatydino mūro pilį, atkūrė miestą ir pavadino Kulmu. 1233 privilegija (atnaujinta 1251) Kulmo miestiečiai gavo savivaldos teisę. Kulmo teismas tapo aukščiausia teismine instancija visiems Ordino miestams. Dėl to Kulme iš Magdeburgo teisės ilgainiui susiformavo Kulmo teisė. Kulmą (kaip kryžiuočių agresijos bazę) 1242, 1243, 1262, 1273 puolė prūsai, lietuviai ir jotvingiai. 1230–1250 jis buvo Ordino valstybės svarbiausias miestas, iki 1309 – magistro, didžiojo magistro būstinė. Nuo 1282 priklausė Hanzos miestų sąjungai. Nuo XV a. vidurio, žlungant Ordino valstybei, miesto reikšmė sumenko. 1466 Torunės taikos sutartimi atiteko Lenkijai, po Lenkijos ir Lietuvos valstybės I padalijimo (1772) – Prūsijos karalystei. Nuo 1920 priklauso Lenkijai.

Rimantas Jasas

Iliustracija: Kulmas. Turgaus aikštė su rotuše ir katalikų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Kulmas. Miesto senieji Vyslos vartai, Graudenzo bokštas, iki 1944 / Iš MLEA