Kulmo teisė

miesto savivaldos teisė, kurią 1233 Kulmui suteikė Vokiečių ordino magistras.

Kùlmo téisė (vok. das Kulmische Recht), miesto savivaldos teisė, kurią 1233 Kulmui suteikė Vokiečių ordino magistras. Sudaryta remiantis Magdeburgo teise. Apibrėžė besikuriančių bendruomenių teises ir laisves: reguliavo miesto žemės nuosavybę, valstiečių (vadinamųjų kulmiškių) atleidimą nuo dalies feodalinių prievolių, įvedė bendrą matų ir pinigų sistemą, nustatė lengvatas vokiečių kolonistams ir daliai vietinių kaimiečių (amatininkams, girių prižiūrėtojams ir kitiems). Ordinas pasiliko sau druskos, aukso, sidabro, jūros, medžioklės ir žvejybos monopolį. Kulmo teisė galiojo beveik visose Ordino valdomose srityse, išskyrus didesnius miestus kaip Elbingas ar Brunsbergas, Klaipėda, kur galiojo Lübecko teisė. Kulmo teisė suteikta: 1616 – Nidai, 1697 – Juodkrantei.

TLE

MLFA