Konrad I Mazowiecki

Konradas I Mazovietis, Mazovijos ir Kujavijos (nuo 1202), Krokuvos (1229–1232 ir 1241–1243) kunigaikštis.

Konrad I Mazowiecki (Kònradas I Mazoviẽtis) 1187 ar 1188 1247 VIII 31, Mazovijos ir Kujavijos (nuo 1202), Krokuvos (1229–1232 ir 1241–1243) kunigaikštis. Kazimiero II sūnus. Nesėkmingai vienijo Lenkijos žemes. Padedamas Katalikų bažnyčios kovojo su prūsais ir jotvingiais (tuomet puldinėjusiais Mazovijos žemes). Popiežiui Honorijui III palaiminus, 1217, 1218, 1219, 1222, 1223 buvo surengęs lenkų kunigaikščių kryžiaus žygių prieš prūsus. 1222 Kulmo žemės dalyje įkurdino vyskupą Kristijoną. 1226 likusią jos dalį atidavė Kryžiuočių ordinui ir suteikė šiam teisę plėsti valdas nukariautose prūsų žemėse (tikėjosi, kad kryžiuočiai parems jo valdžią ir siekius). 1228, 1230 ir 1235 patvirtino ir išplėtė Ordino teises, pripažino jo suverenumą Prūsijoje. 1233 Konrado I Mazoviečio žygyje prieš prūsus dalyvavo ir Ordino kariuomenė. 1228 su vyskupu Kristijonu įsteigė Dobrynės brolių ordiną. Dėl Konrado I Mazoviečio savanaudiškų tikslų baltų žemėse įkurdintas Kryžiuočių ordinas tapo agresijos į prūsų, lietuvių ir lenkų žemes židiniu ir užkariautoju. Toks Konrado I Mazoviečio žingsnis daugeliui amžių pakeitė Prūsos, aplinkinių kraštų ir visos Europos istoriją.