cistersai

cistèrsai, katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1098 Prancūzijoje. Benediktinų ordino šaka. Pavadinimas kilo iš pirmojo vienuolyno lotyniško pavadinimo Cistercium. Labai griežtos regulos. XII–XIII a. cistersai buvo viena turtingiausių ir įtakingiausių katalikų vienuolijų. Per Kryžiaus karus (XI–XIII a.) varė plačią katalikybės propagandą. Lenkijos cistersai 1206 ėmėsi prūsų krikšto, organizavo jų žemių užkariavimą. Prūsos pasienyje cistersų agentūrą suaktyvino popiežius. 1206 X 26 bule Inocentas III pareikalavo, kad Lenkijos dvasininkija remtų Lekno cistersų vienuolyno abato Gottfriedo veiklą tarp prūsų. Cistersams pavyko susitarti su kai kuriais prūsų diduomenės atstovais, Albericaus kronikoje rašoma, kad Gottfriedas buvo įšventintas vyskupu ir tapo pirmuoju prūsų vyskupu; jam pavyko apkrikštyti keletą prūsų didžiūnų. 1210 IX 4 Inocentas III bule cistersams suteikė misijų Prūsoje koncesiją, tarp ją vykdančių buvo cistersų vienuolis Kristijonas. Bulėje nurodyta, kad iki tol, kol Prūsai būsiąs paskirtas vyskupas, cistersų vienuoliai pavedami Gniezno (Lenkijoje) arkivyskupo globai, o jam pačiam suteikiami legato įgaliojimai. Inocentas III cistersų generalinei kapitulai liepė palaikyti Gniezno arkivyskupui pavestus šio ordino misionierius. Veikiausiai 1215 cistersas Kristijonas buvo paskirtas Prūsos vyskupu, čia tapo žemvaldžiu. 1228 jis su kunigaikščiu Konradu Mazoviečiu įsteigė ginkluotą Dobrynės ordiną, kuris įsiliejo į atsikėlusį Pavyslin Kryžiuočių ordiną. Pasienio su Lenkija prūsų dalis per cistersų ir kitas misijas pateko į lenkų kunigaikščių valdžią. Tarp Lenkijos ir rytinio Pamario cistersų vienuolių buvo daug vokiečių, šis ordinas nenoriai priimdavo vietos gyventojus. Cistersų misijos buvo susijusios su Kryžiaus žygiais, su vokiečių kolonijine ekspansija.

Edvardas Gudavičius