Klaipėdos krašto dvarai

Klapėdos krãšto dvara. Klaipėdos krašte, kaip ir kitose Mažosios Lietuvos pasienio teritorijose, dėl alinamų XIII–XIV a. karų su kryžiuočiais dvarai pradėti steigti vėliau, iš esmės tik Albrechto valdymo laikotarpiu. Jie turėjo intensyvinti žemės ūkį, kelti gyvulių produktyvumą, kurti ir plėtoti pagalbines ūkio šakas. Dvarų savininkais tapo buvę riteriai, kiti kilmingi asmenys, todėl ir jų valdomi dvarai vadinti riteriškaisiais, bajoriškaisiais (vok. Rittergüter, Adligergüter). Daliai ekonomiškai sustiprėjusių dvarų suteiktos Kulmo teisės, užtikrinusios žemės savininkams nuosavybės garantijas, teisę palikti dvarą įpėdiniams, bet numačiusios ir nemažus mokesčius, karo tarnybą bei kitas visuomenines pareigas. Įkurtų dvarų dydis įvairus: 6–12 ūbų (100–200 ha) žemės dvarai laikyti vidutiniais, didelį dvarą sudarė mažiausiai 25 ūbai (425 ha). Vėliau jie augo, baudžiavos panaikinimo išvakarėse jau buvo dvarų, turėjusių 1000 ha ar dar daugiau žemės. O valdiškieji dvarai, karališkosios administracijos išnuomoti užsitarnavusiems asmenims, galėjo būti net didesni – 5–10 000 ha žemės. Reikšmingesni dvarai Klaipėdos apskrityje: Ašpurviai, Aulaukis, Bakmaniškiai, Bertuliškė (Sendvaris, Karališkiai; gretiminė lytis Tendiškiai, Tendžiai, vok. Bertulischken, Tendischken, Grühnheide), Birkenhain, Būdsargiai, Gausai (Kretingalė; gretiminė 1ytis Gaužai, vok. Gaussen, Gaußen, Gausden), Gedmino dvaras, Grudžeikiai (Kairinė, Ditava; vok. Grudscheiken, Grudzeiken, Grütscheiken, Gritzeiken), Grünheide (Karališkiai, Dinviečiai; liet. Grynaitė, Bertuliškė, Tendiškiai, Kaitiniai), Inkiai (Sudmantai; vok. Incken, Ingken), Jakai, Joniškė, Jonušai (Dovilai, Goberiškiai; gret. 1. Klipštai, vok. Januschen Gerge, Klipsten, Jurg Januschen, Januschen Gorge), Kalotė, Karališkiai (Plikiai, Trušeliai; gretiminė lytis Žabriai, Žiobriai, vok. Corallischken, Szabren), Lapiniškė (Plikiai, Vytaučiai; gretiminė lytis Lapiniškiai, Lapiniškė, vok. Lappienischken, Lappeinischken), Lėliai (Sendvaris; gretiminė lytis Liliai, vok. Lallen, Lilien), Lėbartai (Dovilai; gretiminė lytis Dėckiai, vok. Löbardt-Nausseden, Löbardten, Löbarten), Liepinė (Kretingalė; vok. Adl. Lindenhof), Luizės dvaras, Medikiai (Plikiai; vok. Meddicken), Mickai (Kairinė, Ditava; vok. Mitzken, Ilgauden-Paul), Mikaitiškiai (Jokšai; vok. Mickaitischken, Mikaitischken), Mišeikiai (Skrandžiai; gretiminė lytis Mižeikiai, vok. Mieszeicken, Mißeiken), Purmaliai (Sendvaris; gretiminė lytis Migužiai, Miegaliai, vok. Purmallen-Arnig, Purmallen), Rumpiškė, Rundiškiai (Priekulė, Grobstai; vok. Rundischken), Sendvaris, Spengiai (Skrandžiai; gretiminė lytis Skrandžiai, vok. Spenge-Daniel-Peter, Skranding-Gerge), Spirkiai (Kretingalė; gretiminė lytis Ginduliai, vok. Spirken, Spircken, Spirricken), Stragnai (Priekulė, Griežės; gretiminė lytis Skėriai, vok. Stragna, Stragna-Andres), Strykis (Priekulė; vok. Strick, Stryck), Strunkjonai (Priekulė, Begėdžiai; vok. Strunck-John), Šauliai (Sendvaris; gretiminė lytis Daugaliai, vok. Schaulen, Pöhszen-Bendig), Šernai (Dovilai, Skrandžiai; vok. Schemen), Špichutas (Smeltė; vok, Spitzhut), Tarvydai (Kretingalė; gretiminė lytis Lacyčiai, vok. Tanvieden, Laziten), Tauralaukis, Taurlaukėliai, Vytaučiai (Plikiai; gretiminė lytis Vytautai, Kapteiniškė, vok, Wittauten), Žemgrindžiai (Plikiai; gretiminė lytis Vilkbūdė; vok. Wilkbude, Szemgrinden, Birkenwalde), Žiobriškė (Priekulė, Agluonėnai, Kantvonai; vok. Szoberischken, Ziobrischken, Szobrischken). Reikšmingesni dvarai Pagėgių apskrityje: Birbintai, Būbliškė, Dinglaukiai (Piktupėnai, Dinkiai; gretiminė lytis Dinglaukis, vok. Dinglauken), Endriškė, Jekšterkiai (Piktupėnai; vok. Jegstercken, Jecksterken), Jogaudai, Jonikaičiai, Kupstininkai (Plaškiai, Galsdonai; vok. Kupstnicken, Kubsteningken), Lauksargiai, Mikytai (Piktupėnai, Būbliškė; vok. Mikieten), Mileriškiai (Plaškiai; vok. Müllerischken), Naujiena (Viešvilė, Mociškiai; vok. Heydebruch), Nausėdėliai (Mociškiai; vok. Naussedehlen, Bäuerlich Nausseden), Palumpiai (Vilkyškiai; vok. Polompen), Pilvariai (Plaškiai; vok. Pillwarren), Plaušvarė (Panemunė; gretiminė lytis Plaušvariai, vok. Plauschwarren), Sterpeikiai (Piktupėnai; vok. Sterpeiken), Stoniškiai (Rukai, Mažaičiai; vok. Stonishken), Strazdabaliai (Lumpėnai; vok. Ernsttahl), Šereitlaukis, Šlepai (Natkiškiai, Timsriai; vok. Schleppen), Sūdynai (Piktupėnai, Dinkiai; gretiminė lytis Sūdynai, vok. Schudienen), Tautiškiai (Vilkyškiai, Žagmantai; vok. Tautischken), Traksėdžiai (Lauksargiai; vok. Trackseeden, Trackseden), Ulozai (Katyčiai, Naustubriai; vok. Ullosen), Uplankis (Lauksargiai, Gilandžiai; gretiminė lytis Oplankis, Oplankys, vok. Ablenken), Usėnai (Katyčiai, Žemaitkiemiai; vok. Ussehnen, Mägdewald, Mädewald), Vaidbaliai (Viešvilė, Nausėdai; gretiminė lytis Vaidbalis, Kupiškiai, vok. Woitballen, Woidballen), Variškiai (Plaškiai; vok. Warrischken), Verždvaris (Plaškiai, Užpelkiai; gretiminė lytis Veržininkai, vok. Werßenhof), Vingis (Užpirdžiai; vok. Winge), Žemaitkiemiai (Katyčiai, Usėnai; vok. Szameitkehmen). Reikšmingesni dvarai Šilutės apskrityje: Cintioniškiai (Verdainė; vok. Cintionischken, Cyntionischken), Ermalėnai, Kalveliškiai (Verdainė, Pagryniai; vok. Kallwellischken), Klaviškiai (Kintai; vok. Klawischken), Krokai (Aukštumalė; vok. Krackerorth, Krakerort), Lapynė (Verdainė, Žemaitkiemiai; vok. Lappienen, Lapienen), Macikai, Muizė (Kintai; gretiminė lytis Muižė, Peilės Muižė, vok. Muiszen, Cummeter-Keller, Feilonhof), Uostadvaris, Tulkaragas (Rusnė; gretiminė lytis Tulkragiai, Tulkregiai, vok. Tulkeragge), Urbiškiai (Vyžiai, Jakšteliai; gretiminė lytis Bėgšai, Ermalėnai, vok. Hermann-Löllen, Boegschen).

Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte buvo apie 130 dvarų. Jų valdos daugiausia buvo vidutinio dydžio – 200–500 ha (Gedmino dvaras turėjo 355, Sendvaris – 510 ha žemės). Didesnių, valdžiusių daugiau kaip 1000–2000 ha žemės, būta nedaug (Šereiklaukio dvaras valdė 2150 ha). Jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą Klaipėdos krašto dvarai garsėjo aukšta ūkininkavimo kultūra. Rusnės dvarininkas Friedrichas Anckeris pirmasis Rytprūsiuose įsigijo olandiškų karvių. Rumpiškės, Tauralaukio, Gedmino, Bakmaniškių ir kiti dvarai buvo numelioravę nemaža dirbamosios žemės, įsigiję traktorių, kitos našios žemės ūkio technikos. Produktyvių galvijų pirkta Karaliaučiaus aukcionuose. Kai kuriuose Klaipėdos krašto dvaruose buvo auginami trakėnų veislės žirgai, dalis jų parduodama Vokietijos kariuomenei. Taigi dvarai buvo pagrindiniai civilizuotos agrokultūros skleidėjai krašte. Dažniausiai auginti rugiai ir žieminiai kviečiai – pūrai, dar sėta dobilų, miežių, avižų, sodintos bulvės, daržovės. Nemuno deltoje plėtota pienininkystė, auginti mėsiniai galvijai. Įdiegus pažangią ūkininkavimo kultūrą kokybiški produktai tiekti ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkai. Paskolas dvarininkams palankiomis sąlygomis teikė XIX а. II pusėje įsteigtas F. W. Raiffeiseno žemės ūkio kredito bankas (centras Karaliaučiuje, skyrius įkurtas Klaipėdoje). Jis dar aprūpino dvarus trąšomis, supirko nemaža žemės ūkio produktų. Iš seno dvaruose kurdintos plytinės, pieninės, ypač karčemos. Pastarosios veikė Ašpurviuose, Bakmaniškiuose, Budelkiemyje, Dauparuose, Šilokarčemoje, Priekulėje, Rusnėje, Sendvaryje, Didžiajame Tauralaukyje ir daugelyje kitų dvarų. Architektūros požiūriu reikšmingesnių rūmų Klaipėdos krašto dvarininkai, deja, nepastatydavo. Kiek įspūdingesni buvo tik Gedmino, Rumpiškės, Sendvario, Tauralaukėlio, Šilokarčemos, dar vieno kito dvaro pagrindiniai pastatai. Dabar ir tie nuniokoti, po Antrojo pasaulinio karo paversti ūkiniais pastatais (gal dažniau nei Didžiojoje Lietuvoje). Absoliuti dauguma dvarininkų buvo vokiečiai, neretai nevietiniai, atsikraustę iš Vokietijos. Prisijungus kraštą prie Lietuvos, jie aktyviai rėmė pangermanizmo idėjas, būrėsi į nacionalistines politines organizacijas. Nacistinei, E. Neumanno vadovaujamai Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebietes [Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjunga] priklausė įtakingiausi krašto dvarininkai James Gubba, Ernstas Rademacheris, Konradas Dressleris ir kiti. Jie paruošė dirvą nacizmo idėjoms.

L: Sembritzki J. Geschichte des Kreises Memel. Memel, 1918, S. 35–101; Pėteraitis V. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai. V., 1997; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992, p. 175–197.

Albertas Juška