Tauralaukis

Taurãlaukis (vok. Tauerlauken), valdų kompleksas abipus Danės upės, 4–4,5 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Su būsimojo Tauralaukio valdomis tapatinama žemė ir dvaras, paminėtas 1462 Livonijos krašto magistro privilegijoje Andreasui Schorppenui (jam suteikiama teisė laisvai žvejoti valtimi jūroje). 1500 Klaipėdos komtūrijos dokumentuose vietovėje Tawerlacken arba Thawerlaocke minėti 8 mokesčių mokėtojai. 1540 Klaipėdos valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose vietovėje Tauerlaken arba Taurlagken paminėta 10 sodybų savininkų, 10 dalininkų, 3 samdiniai. XVIII a. II pusėje minėti Didžiojo ir Mažojo Tauralaukio bajoriškieji dvarai.

Didysis Tauralaukis išaugo iš Wilhelmo von Meleno valdos (minėta 1504, po 1540 atiteko Wolfframsdorffų šeimai) bei hercogo pavaldinio Clauso Turlacko žemių, kurias 1543 išpirko miestietis Hermannas Bommellis. Jo palikuonis Hermannas von Bommelnas 1606 IV 20 nupirko ir Gasparo von Wolfframsdorffo dvarą prie Tauralaukio su visu inventoriumi bei privilegijomis. Šiai valdai nuo tol prigijo Bommelio dvaro vardas. Tauralaukio savininkai prie marių pastatė pašiūrę žvejams, aplink ją ilgainiui išaugo dvarui priklausęs Bomelsvitės (Bumbulvietė) žvejų kaimas. 1674 valdos pagal paveldėjimo sutartį padalytos Ernstui ir Hermanui von Bommelnams. Hermannas 1698 gavo leidimą į Tauralaukį iš Nemirsetos perkelti turimą privilegiją karčemai, Ernstas XVII a. pabaigoje įkūrė savo dvarą šiauriau nuo pagrindinės dvarvietės, prie Danės kilpos dešiniajame upės krante; jis vėliau ir buvo laikomas pagrindiniu Didžiojo Tauralaukio dvaru. Iš E. von Bommelno dvarą perėmė Seyfriedai, 1719 – Regina Kistenmaker-Benitz, kurios dukterį 1726 vedė Klaipėdos diakonas Wilhelmas Wilckė (mirė 1745). 1755 pastarojo našlė pardavė dvarą rūmų tarėjui Georgui A. L. Conradi, iš kurio našlės 1781 Didįjį Tauralaukį nupirko atsargos leitenantas Ewaldas von Mirbachas. Iš Mirbachų 1854 valdą įsigijo atsargos rotmistras Carlas L. O. Krausas. 1864 V 30 nuo Didžiojo Tauralaukio atskirtas Bomelsvitės kaimas tapo atskira kaimo bendruomene. 1871–1873 dvaras priklausė Liolių savininkui Henry'ui C. Frentzel-Beymei, nuo 1882 – pirkliui iš Klaipėdos Georgui Ruppeliui, nuo 1909 – Friedrichui Loseitui, 1915 – Gronenbergui. 1785 Bommels arba Tauerlaugken buvo Įsruties apskrities Klaipėdos valsčiaus bajoriškasis dvaras su 7 ugniakurais. 1807 jame ne sykį svečiavosi Prūsijos karališkoji šeima, 1890 čia viešėjusį kaizerį Vilhelmą II pasitiko 18 raitų lietuvaičių, kurie lietuviškai padainavo Būk pasveikintas nugalėtojo vainiku. XIX a. viduryje senosios karčemos vietoje, netoli Danės, buvo pastatytas dvarui priklausantis viešbutis Grünthal, apie 1860 pradėjo veikti kumelių kergimo stotis, 1863 nutiesus plentą įrengtas mokesčių postas. 1871 Groß Tauerlauken turėjo Klaipėdos apskrities Plukių valsčiaus (po 1898 vadinosi Kalotės valsčius) dvaro apygardos statusą, 4 gyvenamuosius namus, 76 gyventojus; 1905 – 6 gyvenamuosius namus, 52 gyventojus (4 katalikai, 15 lietuvių), 1910 – 76 gyventojus. 1939 ši dvaro apygarda prijungta prie Hohenflur bendruomenės. Priklausė Klaipėdos žemininkų parapijai. Išliko tik dvaro kapinės Klaipėdos universiteto botanikos sodo teritorijoje.

L: Elertas D. Didysis Tauralaukis // Klaipėdos dvarai, Klaipėda, 2005.

Iliustracija: Tauralaukio apylinkų žemėlapis, XVIII a. / Iš knygos „Klaipėdos dvarai“, 2005

Iliustracija: „Ryto“ leidyklos darbuotojų iškyla Tauralaukyje, 1937 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Luizės ąžuolas Danės vingyje

Iliustracija: Didžiojo Tauralaukio žemės ribą prie Kalotės kelio žymėjęs akmuo su dviem kryžiuočių kryžiais, 1997

Iliustracija: Tiltas per Danės upę ties Tauralaukiu, iki 1944 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Mažasis Tauralaukis susiformavo XVII a. II pusėje iš atskirai susidariusių Jakischų-Hueselnų (Huelseno dvaras formavosi nuo 1539), Schmidtų-Sillerio (Martyno Sillerio ūbai minimi nuo 1598) bei Baumgartų valdų (minima nuo 1595). Tada jas jau valdė Klaipėdos komendantas pulkininkas leitenantas Johannas von Loebellis. Jo našlė 1694 pardavė valdas Gerhardui von Roennei. Jas sudarė Sillerio dvaras Tauralaukyje su Dauparais (22 ūbai), Huelseno dvaras (8 bajoriškieji ūbai ir 11 margų) ir Pakamoriai (12 ūbų ir 11 margų). Roennės sūnus 1704 pardavė savo valdas Kuršo bajorui Ernstui Johannui von Grotthusenui. Iš pastarojo sūnaus valdą perėmė amtmonas Christianas Reitenbachas (mirė 1735), vėliau – šio žentas Christophas Franckas (mirė 1741), Rumpiškės dvarininkas Johannas G. Kolbas. Iš Kolbų 1828 dvarą įsigijo pirklys Leopoldas Riegelmannas, iš pastarojo 1830 – laivų apskaitininkas Carlas F. Sperberis. 1876 dvaras parduotas varžytinėse pirkliui iš Hanoverio Pogo, 1878 perparduotas hanoveriečiui Adolphui Sauthoffui. Sauthoffui mirus, 1905 Mažąjį Tauralaukį perėmė Erichas Gerlachas, 1911 – Fritzas Goerke, 1916 – Ernstas Scharffetteris. 1737 įkurta pradinė mokykla (po 14 metų perkelta į Virkučius). 1757 dvaras daug nukentėjo nuo Rusijos kariuomenės plėšimų. 1785 Klein Tauerlaugken arba Labrentzischken vadintas Įsruties apskrities Klemiškės valsčiaus bajoriškasis dvaras bei kulmiškasis kaimas su 13 ugniakurų. 1807 Mažajame Tauralaukyje lankėsi Prūsijos karališkoji šeima. 1819 į Mažojo Tauralaukio valdą įėjo: bajoriškasis Mažojo Tauralaukio dvaras, kulmiškasis Mažojo Tauralaukio dvaras, Macmozūrų laisvai paveldima žemė, Plucų apribotoji žemė, kulmiškasis Pakamorių dvaras, Žiobrių apribotoji žemė, Pakamorių šatulinė žemė. 1858 pastatyta gyvulių kergimo stotis. 1900 VIII 3 prie pat Danės atidengtas paminklinis akmuo Prūsijos karalienei Luizei. 1905 Klein Tauerlauken buvo Klaipėdos apskrities Barškių valsčiaus dvaro apygarda su 8 gyvenamaisiais namais, 96 gyventojais (13 katalikų, 1 lietuvis), 1910 – 107 gyventojais. 1939 ši apygarda prijungta prie Trušelių bendruomenės. Priklausė Klaipėdos žemininkų parapijai. Dvarvietės kompleksas kairiajame Danės krante išliko.

L: Elertas D. Mažasis Tauralaukis // Klaipėdos dvarai, Klaipėda, 2005.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Mažojo Tauralaukio dvaro rūmai