Joniškė, 1

Jõniškė, 1; Jõniškiai (vok. Janischken), Klaipėdos rytinis priemiestis Danės upės kairiajame krante, tarp Būdsargių ir Sendvario. Pavadinta pagal čia buvusio dvaro kūrėją Mykolą Jonišį (vok. Janisch), kuriam 1547 kunigaikštis Albrechtas pavedė valdyti Tauralaukius ir Mozūriškius. Nuo 1629 klaipėdietis dvarininkas Adamas Krohnas valdė 2 dirbamosios žemės sklypus, avių ganyklą, pievas, plytėjusias už Malūnų tvenkinio greta Danės upės: iš viso 20 margų žemės. Šiai nedidelei žemės valdai 1638 suteikta Kulmo teisė. Už tai A. Krohnas įsipareigojo valstybei kasmet mokėti 20 markių mokestį. Dalį šios nuosavybės apie 1656 nusipirko malūnininkas Jeremias Heinischas. Kita vietovardžio kilmės versija, kad Joniškės dvaras pavadintas pagal jį (vok. Heinisch, Janisch). 1705 dvarą trejiems metams išsinuomojo kariškis Norbertas Pilsudzkis (nurodyta, jog sutartis sudaryta lenkų kalba). Nuo 1715 dvarą valdė valstybės sekretorius, karininkas Friedrichas Radzkis. 1724 jį už 1600 lenkiškų florinų įsigijo viceburmistras Johannas Gottschalkas. Dvaro centras buvo prie rytinės Malūnų tvenkinio dalies, beveik priešais Būdsargių dvarelio pastatus. Čia įsteigtas odų fabrikas produkciją eksportavo ir į užsienį, pieninė suslėgtus sūrius ir kitus produktus pardavinėjo Klaipėdos gyventojams. Po Septynerių metų karo dvaro pramonė sumenko. Ilgainiui čia susiformavo nemažas priemiestis. Jis su apie 750 gyventojų 1818 buvo prijungtas prie Klaipėdos. Joniškei sunykus, XIX a. pradžioje liko tik 27 gyventojai. Buvusio dvaro žemėse 1892 įkurta Joniškių seniūnija, aprėpusi dar Sendvario malūno, Baltikalnių ir Kalniškių žemes. XX a. pradžioje veikė plytinė, garo malūnas, kelios lentpjūvės Danės krante, tekstilės, metalo gaminių ir kiti fabrikai. Nuo tvenkinio į rytus driekėsi darbininkų gyvenamieji kvartalai. Iki 1945 Joniškės buvo svarbus Klaipėdos pramonės rajonas.

Albertas Juška

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas