Gedmino dvaras
Gedmno dvãras (vok. Gut Götzhöfen), yra Klaipėdos apskrityje ir parapijoje, 6 km į pietus nuo Klaipėdos, 3 km į šiaurės vakarus nuo Rimkų. Vietovė dar vadinama Gėcėvė ir Šlapžemiai. 1588 minimas prie dvaro gyvenęs Gedmin-Herde. Klaipėdos miesto raštininkas Wilhelmas Wirganderis čia buvusias žemes 1588 prisijungė prie savo sklypo, tuo pradėdamas dvaro istoriją. Šiai žemės valdai 1657 suteiktos Kulmo, o 1707 dar ir bajoriško dvaro teisės (vok. adlige Rechte). 1657–1695 dvarą valdė Götzai. Prūsijos kariuomenės pulkininko Friedricho von Götzeno laikais dvarą praminė Götzenhöfen > Götzhöfen. Vėliau valdė jo sūnus Hansas Götzas. Dvarui dar priklausė nemažas Žardininkų palivarkas, be to, prie marių prigludęs žvejų kaimelis Bajoriškoji Smeltė. 1851 dvarą pirkęs Friedrichas Gubba pertvarkė pastatus, įsigijo produktyvių gyvulių. Tuos darbus tęsė James Gubba (sūnus), agronomijos mokslus studijavęs Anglijoje. Jis nusipirko modernios žemės dirbimo technikos, melioravo laukus, pastatė pagalbinių trobesių. Po Pirmojo pasaulinio karo dvarui priklausė 355 ha gerai įdirbtos žemės. Dėmesį atkreipia XX a. pradžioje išmūrytas centrinis dvaro pastatas. Jis dviaukštis, tikslių proporcijų, turintis papildomų patalpų pastogėje. Priekyje išryškintas pagrindinis įėjimas – dvipusiai laiptai veda į erdvią dviaukštę verandą. Statinį supo žolynai, medžiai. Tai buvo vienas gražiausių Klaipėdos krašto dvarų. Dabar jame įsikūrusi Eduardo Balsio gimnazija. Gedmino dvare rasti žalvarinis kirvis ir du ietigaliai iš senojo žalvario amžiaus.
Vilius Pėteraitis
Albertas Juška
Iliustracija: Briedė prie Gedmino dvaro tvenkinio, Klaipėdos priemiestis, 1990