trakėnai

traknai (vok. Trakehnen), šiltakraujų jojamųjų – universalių žirgų grupės veislė. Pagrindiniai požymiai: aukštis per gogą –160–65 cm, svoris – 560–600 kg; akys didelės, burna maža, kūnas raumeningas, gerai išvystyta krūtinė, kojos aukštos, tvirtos; buvo sarti, bėri ir juodbėriai, rečiau kerši. Trakėnų pirmtakai – vietiniai sveikų (prūs. sweykis, vok. Schweiken) veislės arkliai, kilme artimi laukiniams arkliams tarpanams, išvaizda panašūs į Lietuvos žemaitukus. Medžioklės ir jojimo klasės trakėnų žirgai pasižymėjo ramiu būdu, gerai dresuojami, elegantiškos eisenos. Neveisliniai arkliai naudoti žemės ūkio darbams. Nuo 1787 trakėnų žirgai kairioje šlaunyje buvo žymimi įdagais su septynšake briedžio rago mente; nuo 1815 grynaveisliai trakėnai žymėti dvigubų septynšakių menčių ženklu, nuo 1880 taip žymėti visi trakėnai. XX a. I pusėje Lietuvoje trakėnai buvo žymimi įdagu su Gediminaičių stulpais ir septynšakiais ragais. Kryptingai trakėnų pirmtakai pradėti veisti Kryžiuočių ordino laikais. XIX a. II pusėje išryškėjo pagrindinės veislės savybės. XIX a. viduryje gerinant veislę trakėnų pirmtakai kryžminti su grynakraujais jojamaisiais Anglijos ir arabų žirgais. Nuo 1821 Trakėnų žirgyne užaugintais Rytprūsių šiltakraujais (vok. Ostpreußisches Warmblut) arkliais buvo aprūpinta visa Prūsijos armija. Trakėnų žirgyno eržilas Morgenstrahlis (g. 1896, protėviai iš Anglijos) nuo 1900 buvo pagrindinis žirgyno eržilas. Šiuolaikinės trakėnų veislės linijos pradininku laikomas eržilas Tempelhüteris (g. 1904). Jis 1916–1931 buvo pagrindinę trakėnų bandą formuojantis eržilas. Žirgyne Tempelhüteris turėjo puošnią arklidę (vok. Poddock). Jo palikuonių vardai tėvo garbei prasidėdavo raide T: Teichrose, Thronhüter ir kiti. Kuriant veislę vykdyta griežta savybių atranka, rengti arklių pajėgumo bandymai. 1889 krašto inspektorius von Ottingenas įsteigė Rytprūsių trakėnų kumelių kilmės knygą (vok. Ostpreussen Stutbuch), ją laikė žirgyno archyve. Buvo registruojamos visos veislinės kumelės ir jų palikuoniai. Iki 1913 daugiau kaip pusė trakėnų buvo grynakraujai. 1914–1915 pagrindinis 1200–1300 trakėnų būrys išgintas į Sileziją, po karo sugrąžintas atgal. Trakėnai buvo auginami Rytprūsiuose, Lenkijoje, Vokietijoje, Klaipėdos krašte. Pastarajame kergimui naudotas žirgas Dampfroß (g. 1916 Stoniškiuose, Janso Gubo išaugintas Sendvaryje). 1934–1939 Lietuvos pagrindinėse žirgų sporto kavalerijose naudota daug trakėnų veislės žirgų. Trakėnų žirgų veislės savybės pagerintos 1920–1944 kryptingos selekcijos būdu. 1944 spalį likę arkliai iš Trakėnų žirgyno evakuoti. Išgelbėti 1000 žirgų, iš jų 800 eržilų. Po 1945 Vokietijoje buvo išlikę tik 50 grynaveislių kumelių.

L: Jakštas P. Lietuviškas arklys // Iš Mažosios Lietuvos arklininkystės praeities. 1986; Bacevičius E. Trakėnų veislės arkliai garsina gimtinę // Šilokarčema. 2007, nr. 22; Svetlauskas S. Trakėnų veislės istorija // Lietuviški žirgai. 2008; Lehndorff S. Graf. Ein Leben mit Pferden. Documenta Hippologica. 1956; Камзолов Б. В. История тракененской лошади, 2002; Wezel H. E. Auf den Spuren des Trakehner Pferdes // Memel Jahrbuch für das Jahr 2007.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Įžymusis trakėnų XX a. III dešimtmečio eržilas Dampfrosas / Iš laikraščio „Šilainės sodas“, 2007 II 20

Iliustracija: Trakėnų veislės žirgų įdegė – septyniašakiai briedžio ragai / Iš MLEA