Rumpiškė

Rumpiškė (Rumpischken), valda 1 km į pietryčius nuo Klaipėdos senamiesčio (dabartinio miesto dalis). Pradėta formuoti iš 1646 Nicolausui Olderoggei Kulmo teise užrašytų 12 margų žemės. Nuo 1715 dvarą valdė pirklys Michaelis Rumpas, nuo kurio pavardės, manoma, galėjo kilti Rumpiškės pavadinimas. 1717 kulmiškasis Rumpiškės dvaras parduotas pulkininkui Jacobui de Brionui, vėliau – baronui de Luxui, po kurio mirties tais pat metais jis atiteko baronui Heinrichui von Loewenui. 1736 dvarą perėmė pirklys Peteris Meyeris, 1737 pardavė Johannui Gabrieliui Kolbei. 1778 Kolbė pardavė dvarą Eliasui Ruppeliui, 1804 jį perėmė pastarojo sūnus Johannas Friedrichas, 1833 – paskutiniojo dukra Charlotė Henrietė. 1842 dvaras buvo parduotas Ulrichui Ludwigui Albertui Kosmarckui, po jo dvarą valdė Rohdė, Maximilianas Eduardas Kolscheris, nuo 1886 pastarojo žmona, ištekėjusi už Friedricho Emilio Johano Frentzelio. Frentzelių giminei dvaras priklausė iki tarpukario. 1785 Rumpiškė minima kaip Įsruties apskrities Klaipėdos valsčiaus kulmiškasis dvaras su 1 ugniakuru. XIX a. viduryje suformuota Klaipėdos apskrities Budelkiemio valsčiaus dvaro apygarda, kurioje 1871 buvo 4 gyvenamieji namai, 68 gyventojai 1905 – 145,6 ha, 5 gyvenamieji namai, 75 gyventojai (2 katalikai, 22 lietuviai), 1910 – 114 gyventojų. Priklausė Klaipėdos žemininkų parapijai. 1918 dvaro apygarda prijungta prie Klaipėdos miesto. Pirmojo pasaulinio karo metais į pietus nuo Rumpiškės dvaro įrengtas karo aerodromas, iki 1928 naudotas ir oro pašto lėktuvų skrydžiams, per Antrąjį pasaulinį karą pritaikytas karo reikalams. Rumpiškės dvaro pastatas po karo išliko (1971 integruotas į vaikų dailės mokyklos kompleksą).

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla buvusiame Rumpiškės dvare, 2006