Šilutė

Šilùtė, iki 1923 Šilokarčema (vok. Heydekrug), Mažosios Lietuvos miestas prie Klaipėdos–Pagėgių geležinkelio ir Klaipėdos–Jurbarko plento, 47 km į pietryčius nuo Klaipėdos, prie Šyšos upės. Šilutė kūrėsi iš aplinkinių kaimų – Šilokarčemos (minima nuo 1511), Verdainės (nuo XIII a.), Žibų (nuo 1540) ir Cintijoniškių (nuo 1779). Šilutės istorija prasidėjo nuo karčemos, kurią 1511 įkūrė Georgas Talatis šile prie Šyšos upės, pusiaukelėje tarp Tilžės ir Klaipėdos. Miestelis vadintas Šilokarčema (vok. Heydekrug); jame vyko dideli turgūs, prekiauta kanapėmis, linais, medumi, šienu, žuvimi, prieskoniais, tabaku, cukrumi. 1540 gyveno 27 šeimos. Verdainėje nuo 1550 stovėjo bažnyčia, 1566 – evangelikų liuteronų bažnyčia, smuklė, 1588 įsteigta mokykla. Žibų kaimas pirmą kartą paminėtas 1540 per Prūsijos gyventojų surašymą. Iki Pirmojo pasaulinio karo ši teritorija įėjo į Vokietijos sudėtį. XVII a. Šilokarčemoje ir Verdainėje įsikūrė nuo religinių persekiojimų pabėgę škotai. Gyvenvietės labai nukentėjo XVIII a. pradžioje per Šiaurės ir Septynerių metų (1756–1763) karus, maro (1709–1711; išmirė daug gyventojų) ir kitas epidemijas, 1821–1834 ir vėlesnių metų badą, potvynius. Prūsijos valdžia kvietė į kraštą kolonistus, kėlėsi daugiausia vokiečiai. 1718 Šilokarčemoje atidaryta pašto stotis, 1721 įsteigtas valstybinis dvaras, veikė muitinė. 1816 Šilutėje atidaryta vaistinė, 1837 įsteigti baptistų maldos namai, ligoninė, 1839 – teismas, 1842 pastatyta viena pirmųjų Rytų Prūsijoje sūrių gamykla, 1848 – kalėjimas, 1858 – knygynas, 1850 – paštas ir katalikų bažnyčia, 1861 – spaustuvė, 1862 – telegrafas, 1894 – telefonas. 1863–1864 ėjo liberalų savaitraštis Lietuvininkų paslas. 1864 atidaryta aukštesnioji berniukų mokykla (1918 pertvarkyta į gimnaziją). 1846–1850 nutiestas Tilžės–Klaipėdos plentas sujungė visas 3 gyvenvietes, buvo svarbus tolesnei miesto raidai. 1871 nutiestas plentas Verdainė–Kulėšai, 1872 – Šilokarčema–Rusnė, 1881 – Šilokarčema–Kintai, 1894 – Žibai–Ramučiai. 1872–1875 pro Žibus nutiestas Tilžės–Klaipėdos geležinkelis, 1912 – siaurasis geležinkelis iš Žibų į Kulėšus (išardytas po 1945). 1897 Šilokarčemoje įsteigta žiemos žemės ūkio mokykla (Šilutės (Šilokarčemos) žemės ūkio mokykla). XIX a. pabaigoje Šyšos upe pradėjo plaukti garlaiviai, XX a. pradžioje įrengtas uostas, Šilutė tapo svarbiu prekybos tarpininku tarp Vokietijos ir Rusijos (Šilutės pramonė). 1882 netoli Traksėdžių pastatytas durpių kraiko fabrikas (1891 įvesta elektra), kuris eksploatavo Aukštumalų pelkyno plotus. 1907 Verdainėje pradėjo veikti dujų fabrikas. Iki 1871 Šilutė priklausė Prūsijos karalystei, 1871–1919 – Vokietijos imperijai. 1722 buvo valsčiaus, 1818–1950 – apskrities centras. 1905 Verdainėje buvo 273, Žibuose – 1775, Šilokarčemoje – 957 gyventojai. 1910 prie Šilokarčemos buvo prijungti Žibai ir Cintijoniškiai, bet ir padidėjusi Šilutė dar liko be miesto teisių – jos reikalus tvarkė ne burmistras, bet seniūnas. 1920–1923 Prancūzijos valdymo metu Šilokarčemoje būrėsi lietuvininkai, siekę Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos. 1922 čia įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. 1923 I 19 vykęs Šilutės seimas priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto (ir Šilutės) prisijungimo prie Lietuvos. 1923 naujoji administracija pakeitė Šilokarčemos pavadinimą į Šilutę. Tais pat metais prisijungus ir panaikinus sieną tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos, suklestėjo prekyba, pagyvėjo bankų veikla (Lietuvos banko skyrius, Šilutės ūkininkų smulkaus kredito draugija, Tautinio lietuvių banko skyrius, Verdainės skolinamosios kasos draugija). Veikė dujų stotis, pastatyta elektros stotis, plytinė, 2 lentpjūvės, keletas malūnų, mašinų taisymo dirbtuvė, šepečių fabrikas, Aromos saldainių gamykla, selterio bei limonado fabrikėlis, muilo fabrikas, spirito varykla, Lietūkio skyriai. Turgūs vyko trijose aikštėse, suvažiuodavo iki 1500 vežimų. Svarbiausios įstaigos buvo Apskrities valdyba, Apskrities pelkių, pievų bei plentų administracija, Apskrities teismas, ligoninė, paštas, pasienio policijos būrys, siaurųjų geležinkelių valdyba. Veikė mokyklos: lietuvių (Šilutės lietuvių privati pradinė mokykla, įkurta 1928, nuo 1938 – Vydūno gimnazija) ir vokiečių gimnazijos, žemės ūkio ir pradinės mokyklos, mergaičių namų ūkio ruošos kursai. Taip pat veikė 2 spaustuvės ir keletas knygynų. 1938 Šilutėje buvo 17 pramonės įmonių (dirbo 295 darbininkai). 1939 III 23 Klaipėdos kraštą (ir Šilutę) užgrobė Vokietija; nuo tol ji Šilutę pažymėdavo kaip didžiausią kaimą Rytprūsiuose. 1941 IX 27 Šilutei suteiktos miesto teisės. 1943 sudarytame miesto plane buvo 66 gatvės ir 1 aikštė. Mieste gyveno 5500 gyventojų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje beveik visi gyventojai pasitraukė į Vakarus, o dalis likusių buvo ištremti. 1944 X 10 Šilutę užėmė Raudonoji armija. 1944 spalio mėnesį liko tik 7 gyventojai, o 1959 gyveno 8969 gyventojai. Atvykę iš Lietuvos nauji gyventojai pradėjo formuoti savo miestą, kūrėsi pramonė. Pirmaisiais pokario metais pradėta atstatyti Šilutė išlaikė pagrindinius miesto akcentus, nedidelio Prūsijos miesto vaizdą su būdinga architektūra ir išdėstymu. Šilutės planas – linijinis, teritorija 1200 ha, gyvena 22 731 gyventojai (2017). Rajono centras. Veikia Bajoraičio F. viešoji biblioteka, Šilutės muziejus, savivaldybės teatras (liaudies teatras 1961–1985), Kultūros ir pramogų centras (įsteigtas 1945, rajono kultūros namai iki 1990). Leidžiami laikraščiai Pamarys, Šilokarčema, Šilutės naujienos, veikia įvairios visuomenės draugijos (Šilutės draugijos). Šilutėje yra šie architektūriniai ir istoriniai paminklai: senasis paštas (1905), dujų fabrikas, gaisrinė (1911), buvęs Hugo Scheu‘aus dvaras (1818), senoji turgaus aikštė su pastatais, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas (1875), Šilutės I gimnazijos pastatas (1924), evangelikų liuteronų bažnyčia (Šilutės bažnyčia, 1926), Sovietų karių kapinės (1944) ir kita. 1997 pastatytas paminklinis ženklas Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 75-mečiui, 1996 atstatytas (1946 buvo nugriautas) paminklas Hermannui Sudermannui. 1989 atidengta paminklinė lenta ant Žemaičių Naumiesčio g. 2 pastato, pažyminti 1923 I 19 šiame name pasirašytos sutarties dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos faktą. 1988 m. atidengtas bareljefas Vydūnui (skulptorius A. Žukauskas), 1997 paminklinės lentos Klaipėdos krašto spaustuvininkams Sekunnoms (ant namų Tilžės g. 5 ir 27), memorialinė lenta Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nariui Jurgiui Lėbartui (ant namo Geležinkelio g. 4). Šilutėje yra Klaipėdos krašto knygininkų Sekunnų bei Mažosios Lietuvos knygininkų Adolfo ir Marijos Stahlių, rašytojo H. Zudermanno tėvų kapavietės.

Dar skaitykite: Šilutės baptistai, menonitai, judėjai, Šilutės dvaras, Šilutės dvaro kapinės, Šilutės evangelikų liuteronų parapija, Šilutės lentpjūvė, Šilutės liaudies biblioteka, Šilutės lietuvių biblioteka, Šilutės lietuvių gimnazija, Šilutės parkas, Šilutės spaustuvės, Šilutės Vereinsbankas, Šilutės (Žibų) katalikų parapija, Šilutės žydai.

L: Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas. Šilutė 2000; Šilutė atvirukuose ir fotografijose, Klaipėda 2003.

Roza Šikšnienė

Iliustracija: Šilutės apylinkių planas, apie 1930 / Iš Evos Labutytės rinkinio

Iliustracija: Šilutė senuose atvirukuose – centrinė gatvė / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Šilutė senuose atvirukuose – žuvų turgus / Iš Sauliaus Stankevičiaus rinkinio

Iliustracija: Šilutė senuose atvirukuose – apskrities rūmai / Iš Sauliaus Stankevičiaus rinkinio

Iliustracija: Šilutė senuose atvirukuose – paštas / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Šilutės lietuvių gimnazijos atidarymas, 1938 / Iš Algirdo Gaigalo rinkinio

Iliustracija: 1923-iųjų Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai Šilutėje / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: 1923-iųjų Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai Šilutėje / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Siaurojo geležinkelio tiltas Šilutėje / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Šilutės siaurojo geležinkelio stotis / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Pamario vaizdai: skalbėjos; šventvakaris / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Elizabetos tiltas per Šyšos upę, 1920 / Iš Sauliaus Stankevičiaus rinkinio

Iliustracija: Heinricho Cyrulio (buvusi seserų Wiechmann) parduotuvė Šilutėje / Iš knygos „Šilutė“, 2003

Iliustracija: Miško užeiga / Iš Sauliaus Stankevičiaus rinkinio

Iliustracija: Herderio gimnazija Šilutėje, iki 1944 / Iš Kęstučio Demerecko rinkinio

Iliustracija: Šilutės ligoninė / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Šilutės dujų fabrikas, pastatytas 1907 / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Šilutės gaisrinė, pastatyta 1911 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Šilutės potvynis, 1958 / Iš Eugenijos Murauskienės šeimos albumo