Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Raudonoji armija

Darbininkų ir valstiečių raudonoji armija, Sovietų Rusijos, nuo 1922 – SSRS sausumos ir oro karinių pajėgų pavadinimas.

Raudonóji ármija, Darbininkų ir valstiečių raudonoji armija, Sovietų Rusijos, nuo 1922 – SSRS sausumos ir oro karinių pajėgų pavadinimas. Įkurta Sovietų Rusijos Liaudies komisarų tarybos 1918 I 28 dekretu, suformuota Raudonosios gvardijos pagrindu. Raudonosios armijos kūrimo nuopelnai priskiriami Levui Trockiui, kuriam pavykę sukurti palyginti disciplinuotas karines pajėgas, sugebėjusias apginti bolševikų įsitvirtinimą valdžioje per 1919–1921 pilietinį karą Rusijoje. Oficialiai deklaruotas klasinis Raudonosios armijos komplektavimo principas (iš darbininkų ir valstiečių) formaliai galiojo iki 1939. Greta karinio jūrų laivyno, pasienio kariuomenės, vidaus saugumo kariuomenės Raudonoji armija sudarė pagrindinį SSRS karinių pajėgų vienetą, todėl jai teko didžiausias krūvis ir didžiausi nuostoliai tiek SSRS–Suomijos, tiek SSRS–Vokietijos karų metais. Nuo 1946 II 25 visos SSRS karinės pajėgos (išskyrus karinį jūrų laivyną) pavadintos Sovietų armija. Remiantis 1939 X 10 Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartimi Raudonosios armijos daliniai buvo įvesti į Lietuvos teritoriją; 1940 VI 15 po SSRS ultimatumo įvedus papildomus Raudonosios armijos dalinius, Lietuvos Respublika buvo okupuota. 1944–1945 Raudonoji armija buvo pagrindinė jėga, vykdžiusi Klaipėdos krašto ir Rytų Prūsijos užėmimą (1944–1945). 1945 sausį Rytprūsiuose pradėtas kurti Raudonosios armijos karinių komendantūrų tinklas kontroliavo kariuomenės ir nepasitraukusių civilių gyventojų santykius. 1945 V 10 III Baltarusijos fronto karinė taryba prie Karaliaučiaus komendantūros įsteigė Laikinąją civilių gyventojų reikalų valdybą, prie kitų komendantūrų – Civilių gyventojų reikalų skyrius, prasidėjo Rytprūsių karinis administravimas. 1945 VII 9 III Baltarusijos fronto XI gvardiečių armijos karo lauko administracijos pagrindu šiaurės Rytprūsių dalyje įkurta Ypatingoji karinė apygarda, vadovavo XI gvardiečių armijos vadas generolas pulkininkas Kuzma Galickis, jai buvo pavaldžios visos šiaurės Rytprūsiuose likusios Raudonosios armijos dalys; apygarda iki 1946 vidurio buvo vienintelė SSRS administracijos struktūra šiaurės Rytprūsiuose. Santykiams su civiliais reguliuoti vietoj Laikinosios civilių gyventojų reikalų valdybos ir skyrių 1945 XI 19 įsteigta Laikinoji civilinė valdyba prie apygardos karinės tarybos (veikė iki 1946 gegužės). 1946 II 27 Ypatingoji karinė apygarda panaikinta, jos teritorija ir kariniai daliniai prijungti prie Pabaltijo karinės apygardos, bet faktiškai apygardos struktūros krašte veikė iki 1946 vidurio.

Vasilijus Safronovas