Šilutės (Žibų) katalikų parapija

Šilùtės (Žibų) katalkų parãpija. Apie 1830 Šilokarčemos apylinkų katalikai įsirengė pirmuosius maldos namus. Po kelerių metų augančiai bendruomenei suteiktas Šilgalių parapijos filijos statusas, tačiau savarankiškos parapijos teises pripažinti delsiama. Jos patvirtintos tik 1850. Raudonų plytų, stačiakampio plano, neogotikos stiliaus bažnyčia iškilo 1854. Ją puošė virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis, dailios formos langai, vitražai. Greta išmūryta nedidelė varpinė. Vėliau priešais centrinį įėjimą ant aukštoko pjedestalo pastatyta Švč. Marijos statula. Šventorių supo metalinė tvora su tokiais pat kaltiniais stilizuotais vartais. Kol neturėta nuolatinio kunigo, pamaldų laikyti atvykdavo Šilgalių bažnyčios klebonas. 1862 pamokslauti paskiriamas kunigas Langė, 1887–1894 dirbo Wischmannas, 1894–1903 – Wenzelis. Varmijos vyskupas Andreusas Thielas bažnyčią konsekravo tik 1902 VII 16. Jai suteiktas Šv. Kryžiaus titulas XIX–XX a. sandūroje bendruomenėje buvo apie 500 žmonių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1864 prie bažnyčios įsteigta parapinė mokykla. Pirmasis mokytojas – Hermannas Kriszminskis. 1900 mokyti 72 vaikai. 1905 bendruomenė pasistatydino Našlaičių namus. Juose prieglobstis teiktas tėvų netekusiems našlaičiams bei vaikams, kurių suvargę tėvai neįstengė išmaitinti. Katalikiškam auklėjimui priimti iš Žemaitijos atvykusių ir miestiečių šeimose tarnavusių merginų nesantuokiniai vaikai. XX a. pradžioje kunigavo Jesephusas Lechowiczas, Franciscis Sachtas, Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos Respublikos dalimi – Jonas Staškevičius. 1938 bendruomenei priklausė 5500 žmonių. Po 1939 kovo daugeliui atvykėlių grįžus į Lietuvą, bendruomenė keliskart sumažėjo. 1944 rudenį artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Rytprūsius. Stojus taikai, sugrįžo vos vienas kitas. Bažnyčia išliko sveika, pamaldos čia vėl atnaujintos.

Albertas Juška

Iliustracija: Šilutės katalikų bažnyčia, pastatyta 1854 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų