Šilutės dvaras

Šilùtės dvãras, įkurtas 1721 Prūsijoje vykdytų administracinių reformų metu, Klaipėdos valsčių padalijus į mažesnius (Sendvario, Klemiškių, Priekulės, Rusnės, Šilutės) ir įsteigus valstybinius dvarus. Šilutės dvaro teritorija suformuota krašto posėdininko (vok. Landschöppen; vėliau –amtmono) administruotų Šilutės apylinkės žemių pagrindu. Krašto posėdininko rezidenciją iš Kateliškių (Sendvario) perkėlus į Šilokarčemos gyvenvietę, prie senosios smuklės ir turgavietės, 1721–1723 iškilo nauja dvaro sodyba. Pirmuoju Šilutės dvaro (ir Šilutės valsčiaus) valdytoju 1722 tapo Jakobas Mülleris. Nuo 1724, tikintis pelno, valstybinis Šilutės dvaras nuomotas. Nuomos konkurso laimėtojas – generalinis nuomininkas – tapdavo ir valsčiaus valdytoju – amtmonu. Jam, be dvaro palivarko, atitekdavo smuklės, malūnai, alaus daryklos ir degtinės varyklos. Amtmonas rinko ir vedė mokesčių, duoklių ir kitų pajamų apskaitas, sprendė pavaldinių, laisvųjų valstiečių civilines bylas, vykdė kitas valsčiaus valdymo funkcijas. Valsčiaus valstiečiai privalėjo dvare eiti 8 dienų metinį lažą: 3 dienas su arkliais ir 5 dienas be jų; žiemą valsčiaus valdytojui, alaus darykloms bei degtinės varykloms pristatyti vežimą malkų; nemokamai pagelbėti statant ir remontuojant dvaro pastatus, malūnus, kelius, tiltus; eiti sargybą dvaro pastatuose ir kita. 1724 pirmuoju generaliniu Šilutės dvaro nuomininku tapo Gottfriedas Sperberis, 1730 jį pakeitė Friedrichas Werneris; jis rezidavo Priekulės dvare, todėl Šilutės dvare buvo jo vietininkas Christophas Bernhardas Rabė. 1752 Šilutės dvarą perėmė pastarojo anūkas Christophas Friedrichas Radkė, 1761–1785 – jo brolis Ewaldas Radkė. Ši giminė Šilutės dvarą valdė apie 150 metų. Šilutės žemės išsiplėtė iki kelių šimtų hektarų (buvo įsigytos Urbiškių, Barzdūnų, Likertiškių, Kleiniškių, Šlažų ir kitos žemės). Nuo 1785 Šilutės dvarą valdė E. Radkės našlės antrasis vyras Carlas Heinrichas Beyeras. Nuo 1804 Šilutės dvarą nuomojo, o 1819 už beveik 37 tūkst. talerių nusipirko Franzas Wilhelmas Radkė (1770–1840). 1808–1818 reorganizavus Prūsijos valstybės valdymą, vietoj Rusnės ir Šilutės valsčiaus, sudaryta viena Šilutės apskritis su centru joje. 1818 pastatyta nauja Šilutės dvaro sodyba, prie Šilokarčemos–Žibų kelio bei turgavietės. Gyvenamasis namas dviaukštis, su 14 kambarių, 4 virtuvėmis ir rūsiu, kiemas keturkampis, apsuptas ūkinių pastatų. Šilutės dvaro ūkį sudarė 1373 ha žemės, laikyta 70 arklių, 200 galvijų, 1000 avių, 30 kiaulių. 1835 dvarą perėmė F. W. Radkės sūnus Eduardas Richardas Radkė (1803–1863), jam mirus valdė žmona Frederikė von Trentovius (1821–1880), po jos Šilutės dvarą paveldėjo nepilnametis sūnus Eduardas Radkė (1863–1904). Jis buvo silpnos sveikatos, stokojo patyrimo ir noro valdyti ūkį, neprižiūrimas dvaras tapo nerentabilus. Jį mėginta gelbėti 1887 pasikviečiant sėkmingai Lėbartų dvarą administravusį Hugo Scheu‘ų. 1889 už beveik 540 tūkst. markių E. Radkė pardavė Šilutės dvarą H. Scheu‘ui. Šis reorganizavo dvaro ūkį, jo reikmėms pasilikdamas apie 760 ha, likusias žemes suskirstė į sklypus ir pardavė ar išnuomojo. 1896 Šilutės dvaras degė, po gaisro senųjų ūkinių pastatų vietoje pastatyti nauji, Šilutės dvaro kiemas paaukštintas ir išgrįstas akmenimis. 1906–1907 pertvarkyti dvaro rūmai (pristatytas rizalitas, medinė veranda, priestato antras aukštas; šalia įrengtas parkas, iškasti 3 tvenkiniai, palei Šyšos upę sukurta promenada). Dvaras tapo reprezentatyviu ūkiu. Šilutės dvare ne kartą lankėsi Vokietijos kronprincas, Lietuvos prezidentai, kultūros ir politikos elito atstovai. Dvaro trauką stiprino H. Scheu‘aus įkurtas muziejus. Sėkminga Šilutės dvaro raida buvo naudinga Šilutės miestui. H. Scheuʼus dovanojo sklypus miesto bendruomeninių pastatų (Šilutės apskrities ligoninės, turgaus aikštės, gimnazijos, pradžios mokyklos, pašto, gaisrinės, uosto, evangelikų bažnyčios ir kt.) statyboms. Po H. Scheu‘aus mirties 1937 dvarą paveldėjo anūkas Werneris Scheuʼus, kuris 1944 rudenį su šeima pasitraukė į Vokietiją. Antrojo pasaulinio karo metais apleistas dvaras nukentėjo nuo jame kurį laiką įsikūrusių sovietų kariuomenės dalinių. 1945 Šilutės dvaras nacionalizuotas ir paverstas Šilutės rajono vykdomojo komiteto pagalbiniu ūkiu. 1948 Šilutės dvare įsteigta Kretingos žemės ūkio mokykla, atidarytas daržininkystės skyrius. 1950–1952 dvare veikė ūkvedžių kursai, 1953–1959 – dvimetė žemės ūkio mokykla, rengusi tarybinių ūkių direktorius, ūkvedžius ir zootechnikus. 1959–1985 Šilutės dvare įsikūrė žemės ūkio technikumas. Dvaro rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai. Sujungus dvaro malkinę su priestatu, įrengta mokinių valgykla, klėtyje įrengtas berniukų, buvusioje kiaulidėje – mergaičių bendrabučiai, arklidės paverstos sporto ir iškilmių sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, tarnų name – biblioteka. Iškėlus žemės ūkio technikumą, 1990 pradėta H. Scheu‘aus dvaro restauracija. 2015 miestui ir jo svečiams atvertos Šilutės dvaro komplekso durys. Dvare veikia muziejaus mokslinis archyvas – biblioteka, restauracijos centras, vykdoma edukacinė veikla, vyksta virtualios ir kilnojamosios parodos.

Darius Barasa

Iliustracija: Šilutės dvaras, XX a. pradžia / Iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos