Šilutės pramonė

Šilùtės prãmonė. Šilutės pramonė buvo vietinio pobūdžio, jos profilį lėmė gamtinės ir geografinės sąlygos, vietiniai žaliavų resursai, vidaus ir užsienio rinka. 1907 Verdainėje pastatytas dujų fabrikas; iš ten dujos tiektos į visuomeninius pastatus, jomis apšviestos gatvės. Veikė mineralinio vandens ir vaisvandenių gamyklėlė, atsidarė spirito (likerio), saldainių fabrikai, savo filialus įkūrė Klaipėdos bei Tilžės alaus daryklos. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, pagerėjo Šilutės ryšiai su Žemaitija, bet nutrūko tiesioginiai ekonominiai ryšiai su Vokietija. 1924 įsteigta Šilutės elektros stoties bendrovė. Tarpukariu nustojo veikti W. Dingfeldo žemės ūkio mašinų fabrikas, neatlaikęs didėjančios konkurencijos. Jis virto remonto dirbtuvėmis. 1931 Šilutėje buvo 435 darbininkai. Įvairūs pokyčiai buvo susiję su krizėmis, konkurencija, darbo sezoniškumu. Net ir didelės įmonės neišvengdavo bankroto (pvz., lentpjūvė, kuriai vadovavo Kolitzas). 1939 Šilutėje buvo 22 įmonės, dirbo 223 darbininkai (iš jų 58 lentpjūvėje). 1914 Kolitzas savo įmonėje pasistatė elektrinę, kurios energija naudojosi ir apskrities ligoninė. Nemažai miško medžiagos, apdirbtos Šilutės lentpjūvėje, eksportuota per Klaipėdos uostą. Vien 1937 pro Lankupius ir Rusnę pavandeniui praplukdyti 432 sieliai (jų svoris 186 000 tonų). 1938 vienoje įmonėje dirbo 27 žmonės, malūne – 17, spirito varykloje – 12, pieninėje – 6; kitose 20-yje įmonių dirbo po 5–19 žmonių. 1882 Šilutės pirklys Otto Hoffmannas įsteigė Rytprūsių durpių kraiko fabriką. Gamyba vyko beveik nenusausintame durpyne rankiniu būdu. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatytas kraiko fabrikas, per metus pagamindavęs apie 1000 vagonų durpių kraiko; apie 1923 ten gamintos durpės Šilutės ligoninei –gydomosioms vonioms. Tarpukariu dauguma darbininkų ten samdyti tik sezoniniams darbams, tada šios įmonės savininkas buvo Kubillus. Bulvių ir javų sunaudojimo AB 1936 atidarė spirito varyklą. Nedidelėje įmonėje dirbo apie 12 žmonių. Šios AB valdybą sudarė Vaubergas, Butkereitis ir Labutis, priežiūros taryba: Betke, Šlegaudas, Bingau, Ašmis, Martynas Anysas ir Mickus. 1936 įmonė turėjo 18 870 Lt nuostolių. Verdainėje pelningai veikė malūnas (paskutinis savininkas – Georgas Gailus). Šilutės įmonių darbininkų atlyginimai buvo didesni nei Didžiojoje Lietuvoje. 1938 Klaipėdos krašte už 8 darbo valandas nekvalifikuotas darbininkas gaudavo: vyras – 8, moteris – 4,80 Lt, (o Didžiojoje Lietuvoje atitinkamai 5,45 ir 3,90 Lt). Tačiau Klaipėdos krašte buvo brangesni maisto produktai, kuras, butų nuoma.

Vijeta Venckienė