Šilutės lietuvių gimnazija

Šilùtės lietùvių gimnãzija. Iki XVIII a. vidurio aukštojo mokslo siekusių lietuvininkų buvo nedaug. Johanno Sembritzkio ir Arthuro Bittenso duomenimis, 1544–1725 Karaliaučiaus universitete mokėsi 2 iš Šilokarčemos apylinkių kilę jaunuoliai: Dovydas Tančaitis (Tanschait) iš Kalnininkų studijavo teisės mokslus ir Mikelis Gaidys iš Norkaičių – teologiją (1652 įstojo, 1656–1698 kunigavo Rusnės parapijoje). Aukštojo išsilavinimo siekiančių daugiau atsirado 1864 Šilokarčemoje atidarius berniukų aukštesniąją mokyklą, ypač 1923 Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos dalimi. Nuo 1918 Šilutėje dirbusi realinė gimnazija (Herderio gimnazija) lietuvininkų netenkino, nes ji savo auklėtinius rengė ne Lietuvai, o Vokietijai. 1927 Šilutės lietuviai kreipėsi į Direktoriją, prašydami įsteigti lietuvišką vidurinę mokyklą. V. Švelniaus vadovaujama Direktorija steigti leido, tačiau skirti patalpas bei lėšas jai išlaikyti atsisakė. 1928 atidaryta Šilutės lietuvių privati pradinė mokykla. Po 4 metų pakartotinai norima įsteigti lietuvišką vidurinę mokyklą. Jos I klasė, prisiglaudusi lietuvių pradinės mokyklos patalpose Stockmano g., darbą pradėjo 1932. Ją išlaikė Klaipėdos krašto mokyklų draugijos Šilutės skyrius. Lėšų mokymo priemonėms įsigyti, pedagogų darbui apmokėti skyrė Lietuvos švietimo ministerija. Direktoriumi paskirtas Adolfas Klemas. 1933 mokėsi 61 moksleivis. 1933 mokykla įsikūrė didesniame, taip pat nuomojamame pastate Peterso g. (sovietmečiu Komjaunimo, dabar Atgimimo alėja). Nuo 1934 VI 16 mokyklai vadovavo Vilius Bajoras. 1935 lankė 232, 1936 – 268 moksleiviai (kartu su parengiamosiomis klasėmis). 1936 Švietimo ministerija nupirko 1,25 ha žemės sklypą ir naujos gimnazijos statybai skyrė 509 000 Lt. 1938 VIII 1 persikelta į naujas patalpas. Jose – 10 pagrindinių klasių, patalpos administracijai, mokytojų kambarys, fizikos, chemijos kabinetai, valgykla, aktų salė (400 sėdimų vietų). Joje rengti minėjimai, šventės, žiemą vestos kūno kultūros pamokos, organizuotos sporto varžybos. Vestibiulių grindys išklotos teracinėmis plokštėmis, aktų salė, scena, dar kelios kitos patalpos – parketu. Pusrūsyje įrengtos drabužinės, dušai, mokymosi reikmenų parduotuvė, inventoriaus sandėliai, stoginėje – patalpos atvykusiems ekskursantams apnakvydinti. Mokyklai planuota suteikti Vydūno vardą. Reikalingas vyriausybės aktas buvo parengtas, bet oficialiai nepaskelbtas. Tuo laiku Karaliaučiaus krašto finansų tarnyba (Landesfinanzamt) Vydūną apkaltino finansiniu sabotažu, areštavo ir iškėlė bylą. Lietuvos valdžia nusprendė santykių su Vokietija neaštrinti ir vardo suteikimą atidėjo. 1938 I 1 gimnazijoje veikė 6 klasės (nuo sekstos iki žemiausios – primos), kartu su parengiamosiomis klasėmis mokėsi 325 moksleiviai. Iš jų 54,7 % buvo apylinkės lietuvių ūkininkų vaikai, likusieji 45,3 % – po 1923 į kraštą atsikėlę asmenys. Skirtingai nei kitose Klaipėdos krašto gimnazijose, mokslas čia buvo nemokamas. 1938–1939 dėstė 15 pedagogų. Visi Lietuvos piliečiai. Tarp jų – Maksas Steputis, A. Rinkevičius, P. Ganrys, J. Keraitis, Jonušas, Kizelbachas. 1939 III 23 po Klaipėdos krašto okupacijos gimnazijos pastatą perėmė naujoji Šilutės apskrities valdyba. Jame įkurdintas nacionalsocialistų partijos (NSDAP) apskrities skyrius, Hitlerjugendo bei vokiečių mergaičių sąjungos padaliniai. Gimnazijos moksleiviai bei pedagogai LR vyriausybės nutarimu tolesniam darbui perkelti į Žemaičių Naumiestį. 1941 VI 22 prasidėjus Vokietijos–SSRS karui, mokiniai išsibarstė. Šilutės gimnazija, neišleidusi nė vienos abiturientų laidos, nustojo egzistavusi. Iš ją lankiusių jaunuolių minėtini keli vėlesnių laikotarpių visuomenės, kultūros veikėjai. Martynas Pocius, po Antrojo pasaulinio karo pasitraukęs į Australiją, baigė tenykštį Adelaidės universitetą; įgijo inžinieriaus diplomą. Aktyviai dalyvo Australijos lietuvių kultūrinėje veikloje. Čia atsidūręs Viktoras Baltutis baigė Adelaidės technologijos institutą. Nuo 1982 – Pasaulio lietuvių seimo narys, 6 metus vadovavo Adelaidės lietuvių radijo programai. 1996 išleido knygą Išsinešėme tik ilgesį. Jonas Juškaitis 1954 baigė Toronto universitetą, teisininkas. Studijuodamas buvo vienas iš Kanados lietuvių studentų sąjungos organizatorių, šio krašto lietuvių bendruomenės tarybos narys, bendradarbiavo išeivijos spaudoje. Iki gimnazijos uždarymo mokėsi Kozmas Balčiauskas – būsimasis filosofijos daktaras, Floridos universiteto Transporto centro direktorius, Niujorko mokslų akademijos narys. Po Antrojo pasaulinio karo gimnazijos patalpose įsikūrė rusų vidurinė mokykla.

Albertas Juška

Iliustracija: Šilutės lietuvių gimnazijos mokytojai: viduryje sėdi direktorius Vilius Bajoras / Iš Algirdo Gaigalo rinkinio

Iliustracija: Šilutės lietuvių gimnazijos rūmai, pastatyti 1938 / Iš Algirdo Gaigalo rinkinio