Šilutės muziejus

Šilùtės muziẽjus, pirmasis muziejus Klaipėdos krašte. Pradėtas kurti 1889 Hugo Scheu’ui nupirkus Šilokarčemos senąjį dvarą. Jame savininkas, vėliau ir jo sūnus Erichas Scheu’us kaupė surinktą krašto etnografinę medžiagą, tautosaką, leksiką, archeologinius radinius (H. Scheu’us padėjo Adalbertui Bezzenbergeriui jo archeologiniuose kasinėjimuose). Dvaro 2 kambariuose įrengė muziejų, jį profesionaliai tvarkė, laikydamiesi visų muziejininkystės reikalavimų; eksponatai kruopščiai inventorizuoti ir katalogizuoti. Šilutės muziejų aplankė ir gerai įvertino žymūs kultūros ir politikos veikėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, A. Bezzenbergeris, Jonas Basanavičius, Petras Tarasenka, Aleksandras Theodoras Kuršaitis ir kiti. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dvaras ir Šilutės muziejus labai nukentėjo nuo Raudonosios armijos – daug eksponatų sunaikinta, sugadinta, pagrobta. 1945 II 19 paskirtas pirmasis kolekcijos tvarkytojas (vienintelis Šilutės muziejaus darbuotojas) Martynas Toleikis rašė: Didi dalis eksponatų buvo suversta ant grindų ir sumaišyta su šiukšlėmis [...] muziejuje turėtų būti dar daug vertingų eksponatų, kurių bet nebesirado, pav., senoviški marškiniai, išsiuvinėti marškinėliai moterims, 2 marginės (būk tai vieninteliai dar buvę užsilikę egzemplioriai šios rūšies apsiaustų ir t. t.). 1947 Šilutės muziejus užėmė buvusio dvaro rūmų prieškambarį, salę, biblioteką, virtuvę ir kambarį. Dalis eksponatų, pareikalavus miesto sovietiniam vykdomajam komitetui, perduota miesto gimnazijai. Vertingiausius senosios raštijos eksponatus ir dalį etnografinės bei ragų kolekcijų paėmė Mokslų akademija. 1948 liepą Šilutės muziejus perkeltas į dabartinį pastatą (dabar Lietuvininkų g. 6). Jame saugota 718 eksponatų. Ekspozicija atidaryta 1949 XI 7 (pirmasis direktorius M. Jonaitis). Atidarius Šilutės muziejų, pradėta pasportizuoti archeologinius paminklus, rengti ekspedicijas, kaupti eksponatus, vykdyti kitas muziejaus funkcijas. 1965 Šilutės muziejus tapo Klaipėdos kraštotyros muziejaus filialu. Tai labai pablogino jo materialinę padėtį, todėl 1980 ekspozicija uždaryta. 1988 Šilutės muziejus vėl grąžintas rajono pavaldumui, pavadintas Šilutės kraštotyros muziejumi, 1993 – Šilutės muziejumi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įkurti nauji skyriai: 1992 Žemaičių Naumiesčio, 1994 – Švėkšnos muziejus, Hermano Sudermanno memorialinis muziejus ir 1995 Macikų lagerio-karcerio muziejus, kurio ekspozicija supažindina su Macikų koncentracijos stovyklos istorija; 1995 – Martyno Jankaus memorialinis muziejus, 1997 – Vydūno muziejus (dabar Kintų Vydūno kultūros centras). Turi archyvą ir biblioteką. Šilutės muziejuje ir jo skyriuose saugomi 46 385 eksponatai. 1991 muziejų aplankė 268, 1998 – 13 497 lankytojai. Šilutės muziejaus rinkinį sudaro archeologijos, numizmatikos, senosios raštijos, ginklų, etnografinės, liaudies meno kolekcijos. Nuolat veikiančios ekspozicijos: XVIII a. lietuvininkų buitis, Šilutės dvaro baldai, Rajono gamta. Saugykloje atidarytos 2 naujos ekspozicijos: Liaudies buitis ir spaustuvėlė Knygų fabrikas. Organizuojamos teminės parodos iš muziejaus rinkinių, liaudies menininkų autorinės parodos. Išleido knygas Žvejyba pamaryje (1998), Šilutės spaustuvės (2002), Šilutė atvirukuose ir fotografijose (2003). Šilutės muziejaus direktorė lietuvininkė Roza Šikšnienė, nuo 2016 Indrė Skablauskaitė.

Dar skaitykite muziejai.

Liuda Burzdžiuvienė

Iliustracija: Šilutės muziejaus ekspozicija – kambario baldai / Iš Ericho Scheu’aus kolekcijos

Iliustracija: Šilutės muziejaus ekspozicija – žvejybos priemonės / Iš Ericho Scheu’aus kolekcijos

Iliustracija: Šilutės muziejaus ekspozicija – papuošalai / Iš Ericho Scheu’aus kolekcijos

Iliustracija: Šilutės muziejaus ekspozicija – akmeniniai kirvukai / Iš Ericho Scheu’aus kolekcijos

Iliustracija: Šilutės muziejaus darbuotojai Liuda Burzdžiuvienė, Jūratė Pancerova, Darius Barasa, Roza Šikšnienė (direktorė), Birutė Servienė / Iš leidinio „Šilutės muziejus ir jo kolekcijos“, 2004

Iliustracija: Viešbutis „Germania“ / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: 1923-iųjų Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Kulėšų kaimo gyventojai švenčia sienos tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos Respublikos panaikinimą, 1923 / Iš Šilutės muziejaus fondų (muziejuje esantis nuotraukos originalas retušuotas)