Macikų koncentracijos stovykla
Macik koncentrãcijos stovyklà, 1939–1955 Macikuose veikęs nacių, vėliau sovietų konclageris. Nacių karo belaisvių stovykla (1939–1944). Joje kalinti lenkai, belgai, prancūzai, rusai, anglai, amerikiečiai. Kalinimo sąlygos priklausė nuo kalinių pilietybės (JAV karo belaisvių buvo nedaug, jų kalinimo sąlygos geresnės nei čia laikytų sovietų karių). 1942–1943 žiemą jų nužudydavo po 40 per dieną. Nuogi lavonai vežti rogėmis ir versti į duobes. Pasak liudininkų, rusų buvę 700–800 žmonių; vieniems išmirus, atveždavo naujų ir jų laukuose užkasta ne vienas tūkstantis. Bėgliai ar kiti nusikaltę kaliniai šaudyti ir nuodyti dujomis. Kalinių kapvietės – Ermalėnuose šalia lagerio. Tada žuvusiųjų skaičiaus nežinota.
Sovietų karo belaisvių stovykla (1944–1955). SSRS okupavus kraštą lageris atkurtas. 1944–1948 (ar 1946) čia buvo vokiečių karo belaisvių stovykla Nr. 184. Ji išplėsta (tada galėjo tilpti apie 3000 kalinių). Teritorijoje buvo barakai, karceris-izoliatorius, sanitarijos dalis ir kita. Kalinimo sąlygos buvo žiaurios, 1945 per tris mėnesius žuvo 18 vokiečių karo belaisvių (pagrindinė mirties priežastis – distrofija). Sunkios buvo belaisvių darbo sąlygos. Manoma, kad čia laikyti išsekę, negalintys dirbti, mirčiai pasmerkti karo belaisviai. Į Macikų karo belaisvių stovyklą patekdavo ir neturtingų kaimiečių, negalinčių susimokėti mokesčių. Pvz., ten kalintas sužeistas sovietų karys ligoninėje prasitaręs, kad sovietų kolchozuose nėra gyvenimo, už tai suimtas ir perkeltas į Macikų karo belaisvių stovyklą. Karo belaisvių kapavietės – kapinėse šalia lagerio.
1946–1955 GULAGʼo Šilutės (Macikų) skyrius Nr. 3. Konclageris įkurtas vokiečių karo belaisvių stovyklos teritorijoje. 1946 čia jau kalinta apie 1000 žmonių (1/3 jų lietuviai partizanai ir disidentai). Teritorija smarkiai išplėsta ir užėmė apie 5 ha. 1952 duomenimis, tai buvo didžiausias lageris okupuotoje Lietuvoje. Čia galėjo vienu metu kalėti apie 3000 žmonių. Plotas buvo aptvertas dviguba spygliuotų vielų eile. Lagerį juosė 10 sargybos bokštų, nakčiai buvo paleidžiami vilkšuniai. Jei kas pabėgdavo, greit sugaudavo ir uždarydavo į karcerį (atskiras karceris buvo ir prižiūrėtojams). Nusižengusiesiems skirdavo papildomas bausmes – jei būdavo nuteisti 25 metams, pridėdavo dar tiek pat (buvo kalinių, nuteistų 150, 170 metų). Medikai turėjo teisę diagnozuoti tik tuberkuliozę, plaučių uždegimą ir panašias ligas. Taip slėptos tikrosios mirties priežastys (sunkus prievartinis darbas, šaltis ir badas). Kaliniai maitinti sugedusio maisto atliekomis. Liudininkai mena, kad šalia lagerio virtuvės durų buvo sukrauta musėmis aplipusi didžiulė žuvų galvų krūva. Jas šakėmis krovė į katilus ir virė pietums. Kiti kaliniai iš mašinos krovė rąstus, o lagerio prižiūrėtojas, medine lazda daužydamas per plikas galvas, ragino paskubėti. Kai kas po tokių raginimų nebeatsikeldavo... Griežčiausiai, atskiroje uždaroje zonoje, laikyti politiniai kaliniai, nubausti iki 25 metų laisvės atėmimo. Macikų GULAGʼo konclageryje kalintos moterys ir jų nelaisvėje gimę vaikai (jiems skirtas atskiras barakas). 1949–1952 buvo 620 vaikų (194 iš jų gimė konclageryje). Buvęs lagerio prižiūrėtojas J. Bastys atsiminė, kad baisiausia būdavo, kai tekdavo nuo moterų vaikus atimti. Iki 4 metų mažylius su motinomis leisdavo laikyti, o paskui atskirdavo. Užfiksuota, kad Macikų GULAGʼo konclageryje 1948–1955 žuvo 365 kaliniai ir 70 vaikų. Tarp žuvusiųjų 119 buvo 60–82 metų amžiaus. Nuo 1947 Macikų koncentracijos stovykloje kalėjo Ievos Simonaitytės giminaitis V. Mickus, jis taip pat žuvo lageryje. Kaliniai laidoti šalia esančiose kapinėse. Manoma, kad lageris turėjo savo filialą Pamaryje (Rusnės saloje), kur senuosiuose vokiečių karo belaisvių barakuose laikyti kaliniai. Vieni jų saugoti už spygliuotų vielų, kiti dirbo žemės ūkio darbus. Kalinių galėjo būti apie 400. Uždarius Macikų GULAGʼo konclagerį bandyta sunaikinti buvusias kapines, tuo tikslu parengtas sovietinis melioravimo projektas. Nors kapinės buldozeriais nesulygintos, čia ganėsi gyvuliai, važinėjo traktoriai. Apie buvusias kapines viešai paskelbta tik po 1990. Buvusiame koncentracijos stovyklos karceryje 1995 VI 14 atidarytas Genocido muziejus.
L: J. ir V. Almonaičių asmeninis archyvas
Iliustracija: Macikų koncentracijos stovyklos aeronuotrauka, daryta amerikiečių II pasaulinio karo pabaigoje / Iš Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvo
Iliustracija: Macikų koncentracijos stovyklos karceris – Genocido muziejus / Iš enciklopedinio žodyno „Šilutės kraštas“, 2000
Iliustracija: 1939–55 nacių ir sovietų genocido aukų kapinės Macikuose, 1995