muziejai

muziẽjai. Mažosios Lietuvos praeities materialines ir dvasines vertybes atspindintys archeologijos, gamtos, istorijos, kraštotyros muziejai pradėti kurti XIX a. pradžioje. Vienas pirmųjų ir turtingiausių Mažosios Lietuvos muziejų – Karaliaučiuje 1844–1945 veikęs „Prussia“-Museum muziejus, įsteigtas Altertumsgesellschaft Prussia [Prūsijos senovės draugija]. Jo rinkinyje būta radinių iš Kuršių nerijos akmens amžiaus stovyklaviečių, Klaipėdos ir Šilutės apylinkių II–XIII a. senkapių ir kitų Rytprūsių vietovių. Daug Prussia muziejuje saugotų vertybių žuvo per Antrąjį pasaulinį karą, dalis pateko į Varmės ir Mozūrijos muziejų Olsztyne (Lenkija). Karaliaučiuje dar veikė miesto istorijos muziejus (Stadtgeschichtliches Museum), gintaro 3 pagrindiniai muziejai (universitete, pilyje) ir 10 privačių gintaro muziejų, archeologijos, zoologijos ir kiti muziejai. Istorijos muziejų turėjo Altertumsgesellschaft Insterburg [Įsruties senovės draugija (1880−1944)]. Tai buvo antras pagal dydį muziejus Rytprūsiuose. Jame veikė archeologijos, istorijos, etnografijos, gamtos, numizmatikos ir kiti skyriai. Svarbiausias jo uždavinys buvo Įsruties apskrities teritorijos archeologiniai tyrimai, kuriuos vykdė kartu su Prussia muziejaus bendradarbiais. Muziejaus rinkinys buvo papildomas dovanotais, pirktais, atsitiktinai rastais eksponatais. Įsruties muziejaus rinkiniais naudojosi žymūs archeologai Emilis Hollackas, Wilhelmas Gaerte, A. Kilian. Draugijos leidinyje Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg [Įsruties senovės draugijos metraštis] (1939, sąs. Nr. 22) apie archeologinius rinkinius paskelbti 7 straipsniai su daugybe iliustracijų, pagal kurias vėliau identifikuoti išlikę muziejaus eksponatai. Atviras etnografinis muziejus lietuviškas namelis Jokūbynėje (veikė 1905 VI 3–1923 Tilžėje) įrengtas pagal lietuvininkų namo pavyzdį, turėjo įvairų ir vertingą rinkinį. Jame vykdavo kultūriniai renginiai, parodos. Šio muziejaus pavyzdžiu Adalbertas Bezzenbergeris ir Richardas Dethlefsenas Karaliaučiuje 1912 įsteigė Rytprūsių Tėviškės muziejų. Tilžėje, Labguvoje, Vėluvoje, Ylavoje ir kitur veikė kraštotyros muziejus su daugybe eksponatų iš Mažosios Lietuvos. Klaipėdos krašte pirmą muziejų Šilokarčemos dvare 1892 įsteijė Hugo Scheu’us (Šojus). Jame eksponuoti unikalūs lietuvininkų baldai ir buities reikmenys, žemėlapių rinkinys, archeologinių radinių kolekcija; buvo lituanistinė biblioteka. 1924 VI 20 Klaipėdos krašto muziejaus draugija įsteigė Klaipėdos krašto muziejų. Šį muziejų rėmė daugelis žymiausių krašto inteligentijos atstovų, visuomeninės organizacijos. Turtingiausia jo rinkinio dalis – archeologiniai radiniai bei numizmatikos kolekcija. 1924 Nidoje pradėti rinkti eksponatai Neringos istorijos muziejui, atidarytam 1933 VII 13. Garsėjo geologiniais, keramikos, archeologiniais rinkiniais, kitais unikaliais tik šiam kraštui būdingais eksponatais. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje visų Mažosios Lietuvos muziejų veikla nutrūko, didžioje dalis rinkinių žuvo. Kai kurių muziejų rinkiniai karo pradžioje išgabenti ir saugoti Berlyno arsenalo muziejuje. Baigiantis karui dalį jų bandyta išsaugoti perkėlus į tvirtovę, tapusią savotišku baltų institutu. Tačiau 1945 tvirtovė buvo užimta ir nusiaubta. Dalį eksponatų kaip suvenyrus pasiėmė amerikiečių kareiviai, didžiąją dalį sunaikino vėliau čia atėjusi sovietinė kariuomenė, išgrobstė vietos (Freyburgo) gyventojai. Tik keli eksponatai iš buvusio Įsruties muziejaus po 1947 pateko į Vokietijos istorijos muziejų bei Įsruties tėviškės muziejų Krefelde (Vokietija). Pokariu pamažu atkurti buvusio Klaipėdos krašto muziejai, į juos pateko ir Mažosios Lietuvos praeitį atspindinčių eksponatų. 1949 XI 7 įsteigtas Šilutės muziejus, vėliau – jo filialai: rašytojo Hermano Sudermanno memorialinis muziejus, spaustuvininko, visuomenės veikėjo Martyno Martyno Jankaus memorialinis muziejus, Macikų lagerio karceris-muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras. 1950 įkurtas Klaipėdos kraštotyros muziejus, 1988 VI 17 pertvarkytas į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Jo skyriai: Kalvystės muziejus, Klaipėdos pilies muziejus. Nidoje 1969 IX 16 atidarytas Neringos istorijos muziejus. Iš Klaipėdos kraštotyros muziejaus skyriaus 1997 VII 28 į savarankišką muziejų išaugo Lietuvos jūrų muziejus (Jūrų muziejus). Priekulėje veikia rašytojos Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus (įkurtas 1980), Smiltynėje – Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus (įkurtas 1991 IV 23). 1995 rašytojo namelyje Nidoje įkurtas Tomo Manno kultūros centras. Be valstybinių muziejų krašte veikia ir keletas privačių bei visuomeninių muziejų. Skirvytėlės kaime, Rusnės apylinkėse įkurtas privatus Valerijos ir Kazimiero Banių muziejus – Rusnės etnografinė sodyba. Privatus Mikelio Balčiaus Kuršių muziejus; Agluonėnų kaime (Klaipėdos r.) seniūnijos prižiūrima lietuvininko sodyba-muziejus. Vilkyškiuose veikia (Šilutės r.) visuomeninis rašytojo Johanneso Bobrovskio muziejus. Kai kuriose mokyklose (Viešvilėje, Šilutėje ir kitur) veikia kraštotyros muziejai. Pastaruoju metu krašto išeivių dėka įdomesni muziejai įrengiami Karaliaučiaus krašte (dabartinėje Kaliningrado srityje), kur esama įdomios medžiagos apie Mažosios Lietuvos praeitį. Įrengtos ekspozicijos Karaliaučiaus katedroje, Įsruties pilyje, Kranto, Tilžės ir kiti kraštotyros muziejai. Tėviškės praeities išsaugojimu ypač rūpinasi Mažosios Lietuvos ir Rytprūsių išeivija Vokietijoje. Buvusio tilžiškio Hanso L. Loeffkės iniciatyva 1958 įkurtas Ostpreußisches Jagdmuseum [Rytprūsių medžioklės muziejus] davė pradžią kraštotyros muziejui Ostpreußisches Landesmuseum in Lüneburg [Rytprūsių krašto muziejus Lüneburge]. Daug originalių vertybių sukaupta Museum Stadt Königsberg in Duisburg [Karaliaučiaus miesto muziejus Duisburge], įkurtas 1968 X 20 valstybės ir privačiomis Karaliaučiaus išeivių bendruomenės lėšomis. Jo rinkinyje įvairi medžiaga nuo pašto ženklų ir fotonuotraukų iki originalių Loviso Corintho, Käthes Kollwitz paveikslų, rankraščių, retų knygų, dokumentų, tarp jų – ir iš Prūsijos draugijos, įkurtos 1844 (Altertumsgesellschaft Prussia), rinkinio. Fonduose saugoma dokumentai iš Johannos Ambrosius-Voigt, Simono Dacho ir kitų asmeninių archyvų, draugijų (ypač daug sporto draugijų) dokumentai, firmų ir meno katalogai. Bibliotekoje daug knygų apie miesto istoriją (nuo Kryžiuočių ordino laikų), Karaliaučiaus universitetą. Ekspozicija atspindi Karaliaučiaus miesto istorinę plėtrą, ūkį ir transportą, kultūros, taikomosios dailės, meno, mokslo raidą. Karaliaučiaus miesto muziejus yra Prussia-Gesellschaft für Heimatkunde Ost- und Westpreußens e.V. [Rytų ir Vakarų Prūsijos kraštotyros draugija], įkurta 1972 X 7 Duisburge (Vokietija), veiklos centras. Pirmasis vadovas Fritzas Gause. Elingene (Vokietija), barokinėje Vokiečių ordino pilyje nuo 1981 veikia Kulturzentrum Ostpreußen [Rytprūsių kultūros centras]. Jo ekspozicijoje įvairiais aspektais atspindėta Rytprūsių istorija. Įvairiose Vokietijos žemėse veikia Prūsijos muziejai, atspindintys sunaikinto krašto istoriją, išeivių likimus. Daugybę rinkinių, bibliotekėles ir archyvus turi nuolatinė Gumbinės miesto paroda Bielefelde, Vokiečių ordino pilių muziejus Bad Mergentheime (abu Vokietijoje). Preetzo mieste (Vokietija) Tilžės-Ragainės apskrities išeivių bendruomenė kuria savo tėviškės muziejus (Heimatstube der Kreisgemeinschaft Tilsit–Ragnit ). Savo nedidelius kraštotyros muziejus (tėviškės kampelius) Vokietijos įvairiuose miestuose įsteigė ir išlaiko daugumos buvusių Rytprūsių apskričių išeivių bendrijos. Juose sukaupta daug vertingos medžiagos apie kraštą. Iš tokių paminėtini Unguros apskrities tėviškės muziejus Rotenburge (Wüme), Girdavos – Rendsburge, Geldapės – Stade, Šventapilės – Burgdorfe, Įsruties – Krefelde Uerdingene, Labguvos – Ottendorfe, Piliavos – Eckernfördėje, Ylavos – Verdene, Pilkalnio – Winsene (visi Vokietijoje).

Dar skaitykite Gintaro muziejus-galerija.

L: Museum Stadt Königsberg in Duisburg, Rautenberg, 1998; Beran J. Archäologische Fundstücke aus dem Insterburger Heimatmuseum in der vorgeschichtlichen Studiensammlung der Universität Halle // Tolkemita Mitteilungen, 2001, Bd. II, S. 29–38; MLEA.

Iliustracija: Karaliaučiaus miesto muziejus, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Ekskursija prie Tolminkiemio bažnyčios-muziejaus, 2003

Iliustracija: Klėtis iš Lankupių Karaliaučiaus Rytprūsių tėviškės muziejuje, 1913 / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Ūkio padargų ekspozicija Rytprūsių krašo muziejuje Lüneburge, 1995 / Iš MLEA

Iliustracija: Kuršvaltės bei vėtrungių ekspozicija Rytprūsių krašo muziejuje Lüneburge, 1995 / Iš MLEA

Iliustracija: „Prussia“ muziejaus katalogas, 1906 / Iš MLEA

Iliustracija: Lankstinuko „Rytprūsių krašto muziejus Lüneburge“ viršelis, 1995 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdos krašto muziejaus oficialus blankas, 1930 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Rašytoja Ieva Simonaitytė Klaipėdos kraštotyros (dabar Mažosios Lietuvos istorijos) muziejuje, 1966

Iliustracija: Klaipėdiškių istuba „Prussia“ muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Riešutmedžio stalelis su marmuro viršumi, 2002 / Iš Remigijaus Pauliko etnografinio rinkinio Viešvilėje

Iliustracija: Verpimo ratelis Šilutės muziejuje, 2004

Iliustracija: Agluonėnų etnografinė sodyba, 2003

Iliustracija: Rusnės etnografinės sodybos šeimininkė Anna Druskutė ir jos globėjas dr. Kazimieras Banys, 1978

Iliustracija: Istubos kampas šalia koklinės krosnies Rusnės etnografinėje sodyboje-muziejuje, 2001

Iliustracija: Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose pirmoji vedėja mokytoja Birutė Žemgulienė, 1988

Iliustracija: Vydūno muziejaus Kintuose muziejininkas Saulius Sodonis, 2003

Iliustracija: Lidijos Meškaitytės gimtosios sodybos Antšvenčiuose pastogė, 2002

Iliustracija: Klaipėdiškio laukininko istuba Rytprūsių tėviškės muziejuje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Valtys Šilutės muziejuje / Iš lankstinuko „Šilutės muziejus“, 2000