Rusnės etnografinė sodyba-muziejus

Rùsnės etnogrãfinė sodýba-muziẽjus įkurta 1997 Valerijos ir Kazimiero Banių šeimos iniciatyva Skirvytėlės kaime, prie Rusnės. Manoma, kad sodybą prieš 200–300 metų įkūrė žvejai Kalveliai, kurie potvynių užliejamoje vietoje turėjo supilti 1–1,3 m aukščio ir 40×30 m ploto kalvelę. Paskutinysis Kalvelis dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Grįžęs iš karo apie 1920–1923 perstatė gyvenamąjį namą. Jo našlė Kalvelienė ištekėjo už Rusnės vokiečio Krigerio. Jai mirus Krigeris vedė antrą kartą, tačiau po kelerių metų žuvo Antrajame pasauliniame kare. 1950 uždarius Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, šio namo didysis kambarys buvo maldos namais keletą metų. Eva Krigerienė testamentu namą paliko Martai Druskutei, kurią buvo priglaudusi pokario metais. Nuo 1980 Rusnės vidurinio mokyklos moksleiviai Rasa ir Gintaras Baniai ėmė globoti sodyboje gyvenančias senyvas moteris (M. Druskutę ir Evą Kogštaitę). 1984 mirus Kogštaitei, o 1988 – Druskutei sodyba atiteko Rasai Banytei, Gintarui Baniui ir Petrui Bielskiui. Testamentu jie buvo įpareigoti įkurti etnografinę sodybą-muziejų. 1997 pradėjo veikti kaip Rusnės etnografinė sodyba-muziejus. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas su daržine ir malkine. Senieji pastatai restauruoti, atkuriant jų būdingą išvaizdą. K. ir V. Banių surinkti ir sutvarkyti gausūs eksponatai atspindi XIX–XX a. vietinių lietuvininkų buitį. Rusnės etnografinėje sodyboje-muziejuje galima susipažinti su aplinkos apsauga ir jos problemomis. Muziejuje vyksta tradicinės krašto šventės, etnografiniai renginiai. Rusnės etnografinės sodybos-muziejaus vadovas Kazimieras Banys.

Kazimieras Banys

Iliustracija: Rusnės etnografinės sodybos šeimininkė Marta Druskutė, 1978

Iliustracija: Rusnės etnografinės sodybos-muziejaus svetainės kampelis

Iliustracija: Rusnės etnografinės sodybos-muziejaus kūrėjas Kazimieras Banys, 2004