Įsruties piliakalnis ir pilis
Įsrutiẽs pliakalnis ir pils. Sprendžiant iš vietovės topografijos, pilis pastatyta ant seno prūsų piliakalnio. Tai aiškėja apžiūrėjus pilį iš šiaurės ir šiaurės vakarų. Iš vakarų ir šiaurės piliakalnį saugojo Tschernuppe. J. Guise mini Įsrutyje stovėjus nadruvių Unsatrapio pilį (tyrinėtojai ją kartais lokalizuoja Gross Wohnsdorf vietovėje). Nukariavus nadruvius, 1275–1276 Unsatrapio pilis buvo sunaikinta. Ordino pilis pastatyta magistro Dietricho von Altenburgo laikais (1336). Iš pradžių ji buvo medinė ir tapo komtūrijos centru bei vienu pagrindinių punktų kovoje su lietuviais. 1366 ir 1370 pilį buvo apgulusi Kęstučio, 1376 sudegino Švitrigailos kariuomenė. Apie 1380 pilis perstatyta iš akmenų. Iš šiaurės vakarų pilis turėjo 2 bokštus, šiauriniame kamре stovėjo aštuonkampis bokštas. Savo reikšmę pilis prarado po Žalgirio mūšio. Ji 1457 sugriauta, ilgą laiką buvo apleista, tik po 1525 atnaujinta ir tapo administracijos rezidencija. XVII a. pilis perstatinėta, 1881 paversta kareivinėmis, joje buvo ir kalėjimas, Įsruties teismo rūmai. 1945 pilis buvo sudeginta, vėliau čia įsikūrė pieninė, mašinų remonto įmonė. Archeologinėje literatūroje dar minimas piliakalnis ar senovės gyvenvietė (vok. Schanze), buvusi Berneckerio bravoro sode. AIthof kapinėse minimos ir senosios gyvenvietės liekanos. Kartais ji nurodoma Priegliaus ir jo senvagės santakoje, piečiau senvagės, kapinių šiaurinėje dalyje.
Valdemaras Šimėnas
Iliustracija: Įsruties pilies schema / Iš Georgo Hermanowskio knygos „Ostpreussen. Wegweiser durch ein unvergessenes Land“, 1996
Iliustracija: Ekskursija prie Įsruties pilies liekanų, 2000