„Prussia-Museum“

„Prussia-Museum“, kraštotyros muziejus, veikęs Karaliaučiuje, Königsstraße (buvusi Neue Sorge Str.), buvusio kareivių karaliaus Friedricho Wilhelmo rūmuose (1731 perstatytoje Karaliaučiaus pilies pietrytinėje dalyje). Steigėja – 1844 XI 19 meno istorijos profesoriaus Ernsto Augusto Hageno įkurta draugija Altertumsgesellschaft Prussia [Prūsijos senovės draugija], kuri siekė tyrinėti Rytprūsių istoriją, rinkti tautosaką, atrasti ir apsaugoti istorinius reliktus, ypač Karaliaučiaus apskrityje. Daugiausia dėmesio skirta proistorės tyrimams. Muziejui Prussia-Museum pradžią davė Karaliaučiaus Fizikos-ekonomikos draugijos 1845 padovanotas nemažas archeologinis rinkinys. Iš pradžių į tai nežiūrėta rimtai, juoktasi iš Hageno archeologinių kasinėjimų. Archeologas Georgas Bujackas pelnė tos veiklos pripažinimą. Draugija plėtėsi: 1871 buvo 54 nariai, 1878 – 226, 1890 – 300, 1894 – 768, 1910 – 1012, Pirmojo pasaulinio karo metais teliko 863. 1916 draugijos pirmininku išrinktas profesorius Adalbertas Bezzenbergeris, buvęs ir Prussia-Museum vadovu. Draugijos steigtas muziejus sulaukė menkos paramos iš valstybės: 1872 skirta 100 talerių, 1879 – 600 markių per metus. Kiek daugiau lėšų buvo gaunama iš Provincijos luomų (vok. Provinzialstände), bet ir jų neužteko. Nebuvo tinkamų patalpų; ilgainiui rastas prieglobstis pilyje. 1880, pačiam princui Friedrichui užtarus, Prussia-Museum eksponatai buvo išdėstyti 5 kambariuose chronologiškai ir pagal dalykus. 1895 muziejui perleista dalis bibliotekos pastato. 1916 Prussia-Museum dėl patalpų ir lėšų stokos buvo perkrautas, eksponatai sukrauti krūvomis. Patalpos buvo drėgnos, kūrenta tik biblioteka ir dirbtuvės, kuriose restauruoti muziejiniai eksponatai. Pagrindinę kolekcijos dalį sudarė Rytprūsių proistorės reliktai. Anuomet Semba, Klaipėdos kraštas buvo ištisos senienų kapinės, nes ten vėliau dirva buvo įdirbama giluminiu būdu. Dėl XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje sparčiai tiestų kelių, geležinkelio linijų iškilo grėsmė dar neiškastoms senienoms, todėl draugijai reikėjo paskubėti. 1894–1904 atlikta apie 140 sistemingų archeologinių tyrinejimų, kasinėjant rasta šimtai urnų ir tūkstančiai kitų daiktų. Prussia-Museum ekspozicija 1916 suskirstyta į laikotarpius: Proistorė (akmens amžius, bronzos amžius, geležies amžius); Ankstyvosios pagonybės laikai iki XIV a. (žiedas su įrašu Jesus; adata su įrašu Ave Maria); Ordino laikai (ginklai, meno kūriniai); Hercogų-kunigaikščių laikai (alebastro reljefas su Venera ir Amūru; buksmedžio reljefas su Paryžiaus nuosprendžiu, prašmatnūs auksakalių dirbiniai, baldai). Veikė Etnografijos skyrius, kuriame tarp daugybės eksponatų saugoti anglų teatro artistų, vaidinusių kurfiurstui Johannui Siegismundui, reti kostiumai. Buvo Immanuelio Kanto kambarys, kur saugota jo gipsinė pomirtinė kaukė, portretai, rašymo sekreteras, skrybėlė, pirštinės, sagos. Prussia-Museum eksponatai siekė laikus iki Išsivadavimo karų (1813–1815). Buvo surinkta gausi numizmatinė kolekcija su beveik visų Ordino didžiųjų magistrų nukaltomis monetomis bei antspaudų rinkiniu. Bibliotekoje buvo gausu retų leidinių: jos fonduose 1894 saugota apie 4500 tomų, 1916 beveik dvigubai daugiau. 1923 Prussia-Museum rinkiniai perkelti į pilį. Jų sparčiai daugėjant, pritrūko vietos; 1936 archeologinė medžiaga perkelta į naujas patalpas Hintertragheim 31, o pilyje paliktas parodomasis rinkinys. Antrojo pasaulinio karo metu Prussia-Museum evakuotas į Pamarį, kur labai nukentėjo. Maža rinkinių dalis atrasta 1946 pavasarį Carlshofo bažnyčioje; išgelbėtos 33 dėžės, kuriose buvo sukrauta neolito ir ankstyvosios istorijos laikų medžiaga. Maža terasta eksponatų iš žalvario, prieškristinio, senojo ir viduriniojo geležies amžių. Prussia-Museum rinkinio likučiai lenkų pergabenti į Alenšteiną. Pastaraisiais metais dalis Prussia-Museum eksponatų aptikta Karaliaučiuje.

Dar skaitykite „Prussia-Sammlung“.

L: Landau P. Ostpreußische Wanderungen. Bilder aus Krieg und Frieden. Berlin, 1916; Tolkemita-Mitteilungen. Nr. 1, 2000, S. 24–30; Junker H., Wieder H. Das neue Prussia-Fundarchiv in Berlin // Archäologisches Nachrichtenblatt. Bd. 8.1 2003, S. 24–40; Königsberger Bürgerbrief. Nr. 64.

MLEA

Iliustracija: Laivo formos kovos kirvis iš „Prussia“ muziejaus, rastas Karaliaučiaus pilies griuvėsiuose, 1994

Iliustracija: Klaipėdos krašto lietuvininkų medinė spinta, puošta drožtais ir pjaustytais elementais, kai kur padažyta, saugota „Prussia“ muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Pirmojo „Prussia“ muziejaus pastatas Karaliaučiuje, Königstraße gatvėje, iki 1944 / Iš MLEA