Karaliaučiaus pilis

Karaliáučiaus pils. Pirmoji kryžiuočių pilis pradėta statyti 1255, matyt, senosios prūsų pilies Twangste vietoje, aukštame Priegliaus dešiniajame krante, tarp anuometinių ąžuolynų. Ji buvo apjuosta tvirta ąžuolų kamienų tvora, sutvirtinta lauko akmenimis bei žemių pylimais. Jau 1257 į vakarus nuo pirmosios medinės pilies iš akmenų pradėta mūryti naujesnė masyvi pilis, kuri buvo daug kartų plėsta ir perstatinėta. XIV a. viduryje stačiakampį pilies kiemą (apie 100 m pločio ir 160 m ilgio) juosė mūrinė siena su 9 masyviais bokštais. Jo vakariniame gale stovėjo Konventhaus – Kryžiuočių ordino narių būstinė, masyvus kvadratinio plano statinys, kuri buo ir vidinė citadelė (svarbiausias gynybos branduolys). Kiemo pakraščiuose buvusios patalpos svečiams – karo žygių talkininkams, arklidės, maisto sandėliai. Tarp Konventhauso ir pilies sienos, pietvakarinėje dalyje pastatytas 84 m aukščio bokštas, matyt, buvęs reprezentacine varpine ir apžvalgos vieta. 1457 į Karaliaučių iš Marienburgo perkėlus pagrindinę Kryžiuočių ordino būstinę, pilis vėl perstatinėta, joje statyti vis nauji pastatai. Kunigaikščio Albrechto laikais (1525–1568) niūri kryžiuočių pilis buvo paversta puošniu dvaru, kuriame lankydavosi ir žymieji Mažosios Lietuvos lietuviškosios raštijos veikėjai. Buvusio Konventhauso vietoje, pilies vakariniame šone 1584–1594 pastatyta puošni renesansinė pilies bažnyčia, perstatyta pilies vakarinė siena iš išorės paremta vaizdingais kontraforsais, kampuose pastatyti vaizdingi apvalūs bokštai. Rytinė pilies dalis perstatyta 1705–1712 baroko stiliumi, o šiaurės rytų korpusas – 1810. Tad iki 1945 pilis buvo įspūdingas įvairių epochų statinių derinys, buvo išlikę labai senų architektūros fragmentų, sukauptos didžiulės meno ir kultūros vertybės. Pilyje veikė Prussia-Museum muziejus, miesto paveikslų galerija, ten saugota garsioji kunigaikščio Albrechto Sidabrinė biblioteka, senasis Karaliaučiaus archyvas (su daugeliu dokumentų apie Mažąją Lietuvą), įvairios istorinės vertybės ir kita. Pilis labai nukentėjo 1944 bombarduojant Sąjungininkų aviacijai ir 1945 puolant sovietų kariuomenei. Dalį saugotų vertybių suspėta išgabenti, kita dalis žuvo. 1945 balandį pirmieji sovietų įsibrovėliai dar aptiko išlikusių pilies patalpų bei įvairių vertybių jose. Sprogdintos pilies liekanos, vis labiau nykstančios ir nuo vadinamųjų oficialiųjų kasinėjimų bei grobikų, ieškojusių Prūsijos lobių. 1967–1968 dar buvo išlikę pilies vakarinės dalies griuvėsiai, kiti fragmentai. Netrukus sovietų valdžios nurodymu pilies liekanos buvo susprogdintos, siekiant likviduoti nepageidautinos praeities pėdsakus, savaip perdirbti okupuotą kraštą. 1973–1978 buvusios Karaliaučiaus pilies vietoje įrengta vadinamoji centrinė aikštė, kurios rytiniame gale statytas (bet taip ir nebaigtas) milžiniškas Sovietų rūmų bokštas. Statybų metu naikinti pilies pėdsakai, jos požeminės liekanos. Taip buvo galutinai sunaikinta pilis – Prūsos ir Mažosios Lietuvos istorijai svarbus objektas.

L: Borchert F. Burgenland Preussen. München-Wien. 1987; Овсянов А. П. В руинах старого замка. Калининград. 1997; Пржездомский A. C. Секретные объекты „W“. Калининград, 1999.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Karaliaučiaus pilis, 1938 / Iš Viliaus Ašmio rinkinio

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies vietoje statomas administracinis pastatas, 2000

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies liekanos, 1958

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies liekanos, 1963

Iliustracija: Karaliaučiaus pilies liekanos, 1963

Iliustracija: Karaliaučiaus Pilies bažnyčios skulptūrinė grupė, 1606 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932