Ostpreußisches Landesmuseum in Lüneburg
Ostpreußisches Landesmuseum in Lüneburg [Rytprūsių krašto muziejus Lüneburge]. 1958 išeivių iš Rytprūsių iniciatyva Lüneburge įsteigtas muziejus. Iš pradžių vadinosi Ostpreußisches Jagdmuseum [Rytprūsių medžioklės muziejus]. Pagrindinis iniciatorius ir šio muziejaus pirmasis direktorius – Tilžėje gimęs miškininkas Hansas Ludwigas Loeffkė (1906–1974). Ekspozicijos pagrindą sudarė privati jo kolekcija, supažindinanti su Rytprūsių kraštovaizdžiu, gyvūnija, medžioklės istorija ir įrankiais, miškininkyste, žvejyba Kuršių mariose; ypatingas dėmesys skirtas žirgams. Papildžius ir išplėtus ekspoziciją, 1981 muziejus pavadintas Ostpreußisches Jagd- und Landesmuseum [Rytprūsių medžioklės ir krašto muziejus]. Dabar veikiantis muziejus įkurtas 1987 VI 26, kai Vokietijos valdžiai parėmus buvo atstatytas ir atkurtas nuo gaisro nukentėjęs Ostpreußisches Jagd- und Landesmuseum. Ostpreußisches Landesmuseum in Lüneburg įsikūręs 3 aukštų pastate (bendras plotas 3000 m2, ekspozicija išdėstyta 2000 m2). 1995 turėjo apie 10 000 eksponatų. Veikia 6 nuolatinės ekspozicijos ir 2 proginių parodų salės. Muziejus siekia surinkti kultūrines vertybes iš buvusių Rytprūsių ir parodyti jas. Gamtotyros skyriuje supažindinama su kraštovaizdžiu, gyvūnija. Čia eksponuojama įvairių žvėrių iškamšos, paveikslai, fotografijos, literatūra, žemėlapiai; išskirtinę vietą užima Kuršių nerijos gamta. Medžioklės ir miškininkystės istorijos skyriuje pristatoma medžioklės įrankių bei trofėjų kolekcijos, paveikslai; dokumentų kopijos pasakoja apie buvusį medžioklės bei miškų ūkio planavimą ir teisinį reguliavimą. Pagrindinis Istorijos skyrius padalytas į 2 dalis: Rytprūsiai nuo seniausių laikų iki 1914 ir 1914–1945. Čia daug medžiagos iš įvairių epochų: archeologiniai radiniai, dokumentai, monetos, paveikslai, rytprūsiečių tarmių įrašai. Didžiausias dėmesys skiriamas 1944–1945 pabėgėliams. Atskirame žemdirbystės, gyvulininkystės ir žvejybos skyriuje pateikiama daug medžiagos apie Rytprūsių (ypač Trakėnų) žirgynus, žvejybą Kuršių mariose, laivininkystę Nemunu ir Priegliumi. Dvasinį Rytprūsių gyvenimą iliustruoja mokslo, švietimo ir literatūros skyriaus eksponatai apie Karaliaučiaus universitetą, filosofijos, gamtos mokslų, literatūros, religijos istoriją. Lankytojus stebina eksponuojamas lietuvių medinis koplytstulpis. Jį 1980 rado rytprūsiečiai Oldenburgo kapinių šiukšlyne, kur jis pateko panaikinus vieno lietuvio kapą. Atgabentas į muziejų, jis tapo padėkos ženklu lietuviams už 1945 iš sovietų okupuoto Karaliaučiaus krašto į Didžiąją Lietuvą pabėgusių badaujančių rytprūsiečių gelbėjimą. Gintaro, kaip ypatingo gamtos reiškinio, ekspozicijai skirta atskira salė. Pristatomi dailieji amatai, juvelyrų, bronzos liejimo meistrų darbai, keramika. Tapybos, grafikos ir skulptūros kolekcijoje daugiausia vietos užima Karaliausmokytojų ir mokinių darbai. Yra 12 000 tomų biblioteka, kuria gali naudotis lankytojai. muziejaus bendradarbiai (J. Barfodas ir kiti) parengė leidinių apie Rytprūsius, parodų katalogus ir kita. Nuo Lietuvos Atgimimo laikų muziejuje pradėtos rengti bendros parodos apie Mažąją Lietuvą, Klaipėdos kraštą ir kita. Dėl konfliktų su įvairiomis rytprūsiečių grupėmis, nepalankiai vertinančių bendradarbiavimą su buvusiu Rytų bloku, 2005 turėjo pasitraukti ilgametis muziejaus direktorius R. Kabusas. Ostpreußisches Landesmuseum in Lüneburg bendradarbiauja su Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi Klaipėdoje ir Šilutės muziejumi, talkina Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimui.
L: Ostpreußen: Landschaft–Geschichte–Kultur im Ostpreußischen Landesmuseum Lüneburg. Husum, 1997; Reklaitis P. Rytprūsių medžioklės ir kraštotyros muziejuje // Lietuvos Pajūris. 1985, nr. 40; Lietuviškas kryžius Rytprūsių muziejuje // Lietuvos Pajūris. 1987, nr. 70; Ostpreußische Künstler in Kaliningrad // Katalog zur Ausstellung im Museum für Geschichte und Kunst des Gebiets Kaliningrad. Berlin/Bonn, 1991.
MLFA
Julius Žukas
Martynas Purvinas
Iliustracija: Rytprūsių krašto muziejaus Lüneburge žemės ūkio padargų ekspozicija
Iliustracija: Rytprūsių krašto muziejuje eksponuojama spalvota graviūra „Piliava“, 1890, 20×14 cm
Iliustracija: Kuršiška kaimo stuba Rytprūsių tėviškės muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder Institut e. V. Bildarchiv)