Erich Scheu

Scheu Erich (Erikas Šòjus), 1876 XII 03Lėbartuose 1929 VII 28Šilutėje), Šilutės dvarininko Hugo Scheuʼjaus vyriausias sūnus, Šilutės (Šilokarčemos) apskrities gydytojas, kraštotyrininkas. Baigė Klaipėdos gimnaziją, Vokietijoje studijavo gamtos mokslus ir mediciną. Italijoje 1909 vedė šveicarę Helene Hauser. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju Ambergo (Bavarija) karo belaisvių stovykloje, Landšturmo batalione. Po karo dirbo gydytoju Šilutės apskrityje, 1921–1923 jos viršininku; prieš gyvenimo pabaigą persikėlė į Vohwinkelį (Vakarų Vokietija). Mirė nuo plaučių uždegimo turistinės kelionės po Norvegijos jūrą metu; palaidotas Šilutės dvaro kapinėse. Domėjosi senienomis ir kraštotyra (laikomas neprofesionaliu Klaipėdos krašto archeologu ir muziejininku), skatinamas tėvo, su profesoriumi Adalbertu Bezzenbergeriu 1891–1900 dalyvavo archeologinėje ekspedicijose po Klaipėdos kraštą (kasinėjo: Kalotės, Barvų, Ėgliškių, Rubokų kapinynus), savarankiškai kasinėjo Baitų (1893, 1895), Pėžaičių (1894), Vėžaičių (1895–1897, 1906, 1912–1913), Stragnų (1899–1901) kapinynus, akmens amžiaus gyvenvietes prie Preilos. Pirmus proistorės radinius E. Scheu perduodavo Karaliaučiaus muziejui Prussia-Museum, nuo 1897 kaupė nuosavą kolekciją. 1900 priimtas į Karaliaučiaus senovės draugiją „Prussia“. Šojaus archeologijos rinkinį sudarė 66 akmeniniai kirvukai (rasti Klaipėdos, Šilutės, Įsruties, Pakalnės apskrityse), jį 1924 aprašė Petras Tarasenka. E. Scheu Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto proistorės darbai lyginami su to meto archeologijos autoritetais Wilhelmu Gaerte, Carlu Engeliu. E. Scheu prisidėjo kuriant Klaipėdos krašto muziejaus draugiją, buvo pirmininko Viliaus Gaigalaičio pavaduotojas; rūpinosi Klaipėdos krašto muziejaus steigimu.

L: Tamulynas L. Šilutės dvarininkų Hugo ir Ericho Scheuʼjų indėlis į Klaipėdos krašto proistorės ir archeologinius tyrinėjimus // Kultūros paminklai, t. 5. V., 1998; Masiulienė I. Hugo ir Ericho Scheuʼjų privataus muziejaus archeologijos kolekcija // Lietuvos muziejų rinkiniai. Tyrinėjimų metodika. (Konferencijos tezės). V., 1999.

Darius Barasa