Stragnų kapinynas

Stragnų kapinynas, Stragna. Tapatintinas su kitu Rytprūsių archeologijos darbuose minėtu Skėrių kapinynu dėl to, kad XIX a. pabaigoje „Prussia-Museum“ muziejų Karaliaučiuje pasiekė 2 gretimų kaimų – Stragnos ir Skėrių paribyje buvusio kapinyno žemės savininkų surasti senieji dirbiniai. J. Hoffmannas išskyrė 2 Stragnų kapinynus, kurių vieną vadina Stragna–Skėriai, o kitą tiesiog Stragna. Iš pirmojo radiniai patekę į Karaliaučiaus Prussia muziejų ir privačią nuosavybę, iš antrojo žinomi tik atsitiktiniai radiniai Prussia muziejuje. Visi žinomi Stragnų radiniai datuojami II–XIII amžiumi. Stragnų kapinyną kasinėjo Adalbertas Bezzenbergeris, Erichas Scheuʼus, tų kaimų žemių savininkai. Pirmieji radiniai Skėriuose rasti 1889 ūkininko Merteneito žemės paribyje. Jie priklausė romėniškajam ir vikingiškajam bei dar vėlyvesniam vadinamajam prūsų pagoniškajam laikotarpiui. Tuo pat metu į Prussia muziejų pateko ginklų lobis iš Stragnų kapinyno, kuris susietas su dvarininko Ogilvie (pirmosios instancijos teismo tarėjo, nuo 1896 Prūsijos senovės draugijos nario) pavarde. Ūkininkas Gerwinsʼas savo laukuose Skėrių kaime 1893–1895 rado nemažai radinių iš vėlyvojo geležies amžiaus kapinyno, 1896 Stragnų kapinyną jis kasinėjo su E. Scheuʼumi. Daug Stragnų kapinyno radinių pateko į Šilutės dvarą; 1896–1899 dalis jų perduota Prussia muziejui. Nuo 1902 E. Scheuʼus kasinėjo pagal tam tikrą sistemą. Archeologinius tyrimus tais pat metais ten atliko A. Bezzenbergeris; iš Stragnų kapinyno radinių jis mini senuosius svarelius. Stragnuose dar kasinėta 1911. 1985 Lietuvos istorijos institutas (archeologas A. Varnas) atidengė 23 kapus, datuojamus III–VI amžiumi. Didžioji Stragnų kapinyno radinių dalis iš Scheu’ų rinkinio (daugiau nei 3000) po Antrojo pasaulinio karo pateko į Istorijos-etnografijos muziejų (dabar Lietuvos nacionalinį muziejų), kiti liko Šilutės muziejuje.

L: Lietuvos TSR archeologijos atlasas. T. III. V., 1977; Varnas A. Stragnų plokštinis kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 m. V., 1986; Tamulynas L. A. Bezzenbergerio archeologiniai tyrinėjimai Klaipėdos krašte // Lietuvos archeologija, t. 15. V., 1998; Tamulynas L. Šilutės dvarininkų Hugo ir Ericho Scheu’jų indėlis į Klaipėdos krašto proistorės ir archeologinius tyrinėjimus //Kultūros paminklai, t. 5. V., 1998; Banytė-Rowell R. Diržų ir kamanų metalinės detalės iš Stragnų kapinyno // Archaeologia Lituana 5. V., 2004; Bujack G. Accessionen des Prussia-Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia (1888-1889), H. 15. Königsberg, 1890; Bezzenberger A. Accessionen des Prussia-Museums // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. H. 19. Königsberg, 1895; Hollack E. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau-Berlin, 1908; Hoffmann J. Die spätheidnische Kultur des Memellandes (10.–12. Jahrh. n. d. Zw.). Königsberg-Berlin, 1941; Tamulynas L. Ekspedycje archeologiczne Adalberta Bezzenbergera w okręgu kłajpedzkim (d. Kreis Memel) w świetle jego listów do Hugo Scheu’a // Archeologia ziem Pruskich. Nieznanie zbiory i materialy archiwalnie. Olsztyn, 1999; Banytė-Rowell R. Pozostałości zbiorów archeologicznych dawnych muzeów kraju Klajpedzkiego // Archeologia ziem Pruskich. Nieznanie zbiory i materialy archiwalnie. Olsztyn, 1999.

Rasa Banytė-Rowell

Iliustracija: Rozetinio smeigtuko galvutė (AR 38:291, mast. 1.1) / Audronės Ruzienės piešiniai. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų

Iliustracija: Gintariniai kabučiai (AR 38:1723, 2421) / Audronės Ruzienės piešiniai. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų

Iliustracija: Ažūrinis kabutis / Audronės Ruzienės piešiniai. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų

Iliustracija: Kamanų puošybos elementas (manoma) iš Stragnų kapo 13 (AR 38:2642) / Audronės Ruzienės piešiniai. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų