kultūra, jūrinė

kultūrà, jrinė. Baltijos jūros, Aismarių ir Kuršių marių pakrantėse nuo seno klostėsi savitas gyvenimas (vandens kultūra, kuri skyrėsi nuo žemyninės sausumos kultūros). Plečiantis laivybai, ryšiams tarp pajūrio kraštų kūrėsi laivininkų kultūra: statyti laivai, įrengtos prieplaukos, įkurtos pajūrio ir paupių prekyvietės (Kaupas, Linkūnai ir kitos). Savo kultūra garsėjo kuršiai. Vikingų epocha, glaudesni ryšiai su skandinavų kraštais skatino kultūros plėtrą baltų pakrančių žemėse. XIII a. pradžioje įsibrovęs Vokiečių ordinas (savo pilis statęs vandenų pakrantėse, aprūpindavęs jas laivais) skatino jūreivystės plėtrą. Prūsijos kunigaikštystė buvo svarbus tarptautinės prekybos centras, plėtota laivyba, prekių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gabenimas vandens keliais į Vakarų Europą, uostai, kanalai, kita kultūros infrastruktūra. Prie uostų kurdavosi įvairių šalių jūreiviai (pvz., anglų kvartalas prie Klaipėdos uosto), kuršlaiviai, lomės ir kiti laivai iš Nemuno žemupio plaukdavo į Vakarų Europą. Pasipildė žvejybos laivynas – plaukiojo šimtai kuršvalčių. Įrengti navigaciniai ženklai, švyturiai. Prūsijos karalystės (vėliau Vokietijos imperijos) kariniame ir prekiniame laivyne tarnavo daug lietuvininkų. Grįžę iš įvairių pasaulio kraštų jie skleisdavo savo krašte naują patirtį. Jūrų prekyba skatino krašto gerovę, Klaipėdos ir kitų pakrančių gyvenviečių raidą. Mažojoje Lietuvoje laivų statyklose, laivininkystės bendrovėse, uostuose dirbo daug krašto gyventojų. Tradicinę kultūrą sunaikino sovietinė okupacija, totalitarinis režimas „geležine uždanga“ atitvėrė kraštą nuo jūros ir nuo Vakarų pasaulio, sunaikino buvusią laivybą ir kita.

L: Studia maritima. Vol. II. Wroclaw u. a., 1980; Purvinas M. M. Mažvydas, Nemunas ir hidrofobija lietuvių mentalitete // Mokslo Lietuva, 1997 V 28, nr. 10, p. 12; Frankas K. Lietuvi, plauk į jūrą // Šiaurės Atėnai, 2003 V 17; Frankas K. Jūrinės kultūros ypatumai Lietuvoje // Jūreivystės raida Lietuvoje. Klaipėda, 2003.

Kostas Frankas

Martynas Purvinas