Kaupas

Kaũpas (vok. Kaup), senovinė gyvenvietė Sembos šiaurės rytiniame pakraštyje, Viskiautų šiauriniame paribyje, 3 km į pietus nuo Kranto. Dalyvaujant skandinavams, čia IX a. pradžioje įkurta svarbiausia gintaro ir kitų prekių prekyvietė. Jos vietą lėmė gamtinės sąlygos – tuomet Kuršių marios ties Krantu sąsiauriu jungėsi su Baltijos jūra. Dar nebuvo uždumblėjusi marių pietvakarinė dalis ir Kaupas buvo netoli vandens iškilusioje pakilumoje. Kuršmarių pietvakarinis užutekis buvo patogi vieta laivams glaustis per audras. Pylimu apsupta gyvenvietė užėmė apie 500×250 m plotą, jos šiaurrytiniame kampe buvo nedidelė tvirtovė. Kaupe gyveno įvairių genčių žmonės. Tą rodo gausūs pilkapiai (buvo apie 500, išliko apie 200), kur aptikta skandinavams būdingų įkapių ir kita. Kovose už pajūrį Kaupą 1016 sunaikino danų valdovas Kanutas (Knutas) Didysis. Ši vieta liko nuošalyje, smėliu užnešus buvusį sąsiaurį Kuršių nerijos pietvakariniame gale, uždumblėjus Kuršių marių pietvakariniam užutekiui. Kaupo liekanos tirtos XIX–XX a. pradžioje ir vėliau.

Iliustracija: Kaupo pilkapyno archeologiniai radiniai, 1991 / Iš Valdemaro Šimėno rinkinio

Iliustracija: Mėgėjų kasinėtas pilkapynas, 2002