Linkūnai, 1

Linknai, 1 (vok. Adlig Linkuhnen, rus. Rževskoje), dvaras, kaimas ir valsčiaus centras Pakalnės apskrityje, Gastų parapijoje, 5,5 km į šiaurės rytus nuo Gastų, į vakarus nuo Vainotų. Minėti 1309. Senovėje pro Linkūnus tekėjo Nemuno atšaka (nuo Dvišakių Kuršių marių link), kuria plaukiojo senieji laivai. Todėl čia buvo svarbi gyvenvietė prie vandens kelio. Vėliau ji sunyko. Palei senąjį vieškelį iš Tilžės į Gastas ir tolyn Kuršmarių link kūrėsi kelios gyvenvietės, vadintos bendru Linkūnų vardu, bet skirtingo statuso ir likimo. Svarbiausioje vietoje (pavieškelėje, labai derlingose žemėse) buvo karališkasis dvaras. XVI a. įkurta Linkūnų domenų valdyba (vok. Domänenamt), paties dvaro statusas įvairiai kito. Iki XX a. čia liko svarbiausias apylinkių centras, žymi prekyvietė. XIX a. pradžioje kilmingajame pagrindiniame dvare (buvusiajame karališkajame palivarke) buvo 165 gyventojai, 20 sodybų. Dvaras valdė 2547 margus ir 143 rykštes žemės, laikė 60 arklių, 101 galviją, 300 avių, 101 kiaulę. Šiek tiek verstasi amatais. Vaikai lankė mokyklą Palinkūnuose. XIX a. pradžioje greta dvaro buvusioje Linkūnų darbininkų gyvenvietėje palivarko laukuose (su vėjo malūno sodyba) buvo 16 gyventojų 5 sodybose. XIX a. viduryje laisvųjų ir mažažemių kaime buvo 43 gyventojai 12 sodybų. Linkūnai valdė 103 margus ir 3 rykštes žemės, laikė 9 arklius, 15 galvijų, 7 avis, 8 kiaules. Šiek tiek verstasi amatais. Vaikai lankė mokyklą Palinkūnuose. Vėliau ši gyvenvietė atskirai nebeminėta. Per Linkūnų valdas nutiestas geležinkelis Labguva–Tilžė su Linkūnų geležinkelio stotele, 1,5 km į pietvakarius nuo dvarvietės. 1905 buvo 408 gyventojai. XX a. pradžioje buvo likusi vidutinė dvaro sodyba su nedideliu parku, mokykla, karčema ir keletas sodybų pakelėje. Jie buvo senosios gyvenvietės vietoje – virš drėgnų panemunių plotų iki 12 m iškylančiame gūbryje, kuriuo nuo seno ėjo vieškelis iš Tilžės. Aplink dėstėsi keliolika viensėdžių, 2 vėjo malūnai. Buvo valsčiaus įstaigos, pieninė. Linkūnus išgarsino archeologiniai tyrimai, atskleidę senąjį gyvenimą Nemuno žemupyje. 1939 buvo 379 gyventojai. Sovietmečiu daug sodybų sunaikinta. Vietovardis asmenvardinės kilmės iš pavardės Linkūnas, plg. Linkūnaitis (pavardė Šakių ir Vilkaviškio apskrityse – Paprūsėje).

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Linkūnai, buvusi pakelės užeiga, 1999