žinduoliai

žinduõliai (lot. Mammalia), chordinių tipo stuburinių potipio gyvūnų klasė. Skiriami 3 poklasiai: pirmažvėriai (lot. Prototheria), žemesnieji žinduoliai ir aukštesnieji žinduoliai; apie 4500 rūšių. Paplitę visame pasaulyje. Yra aukščiausios organizacijos stuburiniai gyvūnai, turintys dideles galvos smegenis, 4 kamerų širdį, kairiosios aortos lanką. Kvėpuoja plaučiais, turi diafragmą; šiltakraujai. Pagrindinis kūno atraminis darinys yra daugianaris stuburas su kaukole, dantys heterodontiniai (skirstomi į kandžius, iltis, prieškrūminius ir krūminius), burnos ertmės šonuose yra minkšti raumeningi skruostai, dugne – liežuvis. Į burnos ertmę atsiveria 4 poros seilių liaukų. Juda 4 pirštuotomis (dažniausiai penkiapirštėmis) ar pakitusiomis galūnėmis. Kūną dengia įvairaus ilgumo epiderminiai dariniai: plaukai, šeriai, dygliai. Neryškių spalvų. Uoslė yra daugumos žinduolių pagrindinė orientavimosi priemonė. Klausa gera. Turi išorinę ausį. Rega binokulinė (į daiktą gali žiūrėti abiem akimis). Būdinga sudėtinga elgsena, vidurūšiniai santykiai. Lytinio brendimo ir nėštumo laikas nevienodas. Veda (išskyrus kloakinius žinduolius) neišsivysčiusius gyvus jauniklius; žindo pienu ir kurį laiką globoja. Gyvena sausumoje ir vandenyje, yra beveik visose ekologinėse nišose. Suaugę žinduoliai maitinasi augalais, vabzdžiais, kitu gyvūninės kilmės maistu, žuvimi. Skrandžio dydis ir sandara priklauso nuo mitybos būdo. Šiaurinėse platumose daliai žinduolių būdingas žiemos ramybės laikotarpis. Žinduoliai yra dauguma naminių gyvulių. Kai kurie žinduoliai kenkia žemės ūkio augalams, platina infekcines, žmogaus, naminių gyvulių ir paukščių ligas. Laukiniai žinduoliai medžiojami mėsai, taukams, kailiui, pantams, auginami žvėrininkystės ir elnininkystės ūkiuose. Nykstančios žinduolių rūšys saugomos rezervatuose ir draustiniuose. Žinduoliųs tiria zoologijos šaka teriologija.

Mažosios Lietuvos žemyninėje dalyje ir priekrantės vandenyse yra Vidurio Europai būdinga žinduolių įvairovė, įsikūrusi poledynmetyje. Aptinkama 8 būrių žinduolių rūšių. Gausus šikšnosparnių (lot. Chiroptera) būrys (15 rūšių). Iš vabzdžiaėdžių (lot. Insectivora) aptikta 17 rūšių, tarp jų kirstukų (lot. Suncus etruscus). Lengvoje dirvoje paupiuose, mišrių miškų laukymėse gyvena žemėje urvus rausiantys kurmiai (lot. Talpa europaea). Pamiškėse ir parkuose aptinkami paprastieji ežiai (lot. Erinaceus europaeus). Gausus graužikų (lot. Rodentia) būrys, kuriame apie 20 rūšių, tarp jų paprastosios voverės (lot. Sciurus vulgaris), laukinės ir miško pelės, pelėnai. Didelių nuostolių ūkio naudmenoms padarydavo naminės pelės (lot. Mus musculus), juodosios (lot. Rattus rattus) ir pilkosios (lot. Ratus norvegicus) žiurkės. XIX a. išnaikinti upiniai bebrai (lot. Castor fiber). Iš kiškiažvėrių (lot. Lagomorpha) būrio gausiai aptinkami ir medžiojami pilkieji (lot. Lepus europaeus) ir baltieji (lot. Lepus timidus) kiškiai. Iš porakanopių, vadinamųjų poranagių, arba skeltanagių (lot. Artiodactyla), būrio gausūs šernai (lot. Sus scrofa), stirnos (lot. Capreolus capreolius). Stambiausias sausumos žinduolis buvo stumbras (lot. Bison bonasus). Ypatingas dėmesys skirtas plačiaragiams briedžiams (lot. Alces alces) ir elniams (lot. Cervus elaphus). Romintos girioje ir Nemuno žemupio miškuose buvo steigiami saugomi plotai briedžiams, elniams ir kitiems medžiojamiems žvėrims, vedama kasmetinė žvėrių apskaita, vykdoma tikslinė atranka ir taip didinamas išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių gyvūnų-trofėjų (medžioklės trofėjai) skaičius. Briedžiai buvo tapę vietovių simboliais. Jų atvaizdai buvo kai kurių miestų herbuose. Tilžėje, Gumbinėje ir Karaliaučiuje pastatytos bronzinės jų skulptūros, muziejuose saugoti ragai. Prūsijos girių laukymėse, paupių pievose 1399–1409 dar gyveno vieninteliai dykaragių būrio, jaučių pošeimio (lot. Bovidae) atstovai taurai (lot. Bos primigenius); buvo medžiojami karališkose medžioklėse. 1627 Jaktoro miške (Lenkija) nušauta paskutinė tauro patelė. Kasant durpes ir žemes Mažojoje Lietuvoje rasta jų kaukolių ir ragų liekanų. Dėl nesaikingos medžioklės Mažojoje Lietuvoje išnaikintas vienintelis neporakanopių (lot. Perissodactyla) būrio atstovas – miškinis arklys tarpanas (lot. Equus ferus ferus); aukštis apie 1,36 m, ganėsi laukuose ir miškų proskynose. 1780 nušautas paskutinis tarpanas Rytų Prūsijoje. Iš tarpanų kildinama trakėnų žirgų veislė. Iš plėšriųjų žinduolių (lot. Carnivora) būrio aptinkama 11 rūšių. Tai daugelis kailinių žvėrelių: miškinės (lot. Martes martes) ir akmeninės (lot. Martes foina) kiaunės, žebenkštys (lot. Mustela nivalis), šermuonėliai (lot. M. erminea), ūdros (lot. Lutra lutra), t. p. vilkai (lot. Canis lupus), lapės (lot. Vulpes vulpes) ir kiti. Iš barsukų, arba opšrų (lot. Meles meles), išgaunami taukai labai vertinti, naudoti pušnims tepti ir vaistams gaminti. Baltijos jūros priekrantėje aptinkamos 3 ruonių (lot. Phocidae) rūšys. Iš Šiaurės jūros ir pietvakarinės Baltijos į pajūrį užklysta pavieniai banginių (lot. Cetacae) būrio atstovai. 1734 Rusnės žvejai parsigabeno sužvejotą jūros kiaulę (lot. Phocoena phocoena). 1908 žiemą jūros kiaulės plaukiojo Priegliuje (1908 jų liekanos išplautos ties Palanga, 1935 – Šventojoje). 1930 Mūsų laikraštyje išspausdinta lašišiniais tinklais Kuršių mariose sugautos jūros kiaulės nuotrauka. 1914 po rudeninės audros ties Šarkuva ir Rasyte išplauta 8 m durklapelekio banginio (lot. Orcinus orca) maita. 1908 II 26 Karaliaučiaus laikraštyje Hartungsche išspausdinta žinutė Ar tai banginis? Joje pranešama, kad vasario 25 keturi broliai žvejai Lorencai ir Robertas Gvildys (Gwildies) iš Kopgalio sprogstamuoju užtaisu apkurtino ir sumedžiojo keletą savaičių priekrantėje plaukiojusį baltąjį banginį (lot. Delphinapterus leucas). Tai buvo 4,14 m ilgio patinas, kuris už tam tikrą mokestį rodytas Klaipėdos Lorencų restorano sode Paradiesstraße (dabar Šaulių gatvė ir sodelis prie Klaipėdos koncertų salės). Vėliau jis buvo rodomas Rytprūsių miesteliuose (jo liekanos saugotos Zoologijos muziejuje Karaliaučiuje). Žinomi pavieniai afalinų (lot. Tursiops truncatus) atplaukimo atvejai. Mažosios Lietuvos ūkiuose laikyti naminiai jaučiai, karvės (lot. Bos taurus), avys (lot. Ovis aries), ožkos (lot. Capra aegagrus), darbiniai ir jojamieji arkliai (lot. Equus caballus), pramogai ir namų apsaugai – katės (lot. Felis silvestris catus) ir šunys (lot. Canis lupus familiaris).

Dar skaitykite: medžioklė, gyvulininkystė.

L: Elisonas J. Mūsų šalies žinduoliai. K., 1932; Mejeris L. Briedis (Alces alces L.) // Mūsų girios. 1937, nr. 11; Ivanauskas T. Pasaulio žvėrys. V., 1973; Japha A. Zusammenstellung der in der Ostsee bisher beobachteten Wale // Schriften der Physikalisch‑ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg. 1908, Bd. 49 (2); Szidat L. Begleiter durch das Zoologische Museum zu Königsberg. Königsberg, 1924; Schlicht O. Die Kurische Nehrung in Wort und Bild... Königsberg, 1927; Hannemann K. Elch in Kurische Nehrung // Die Kurische Nehrung, Europas Sandwüste... Königsberg, 1932; Kakies M. Elche zwischen Meer und Memel. Berlin, 1936; Mager Fr. Wildbahn und Jagd Altpreußens... Melsungen, 2000.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Briedis Labguvos apylinkėse / Iš MLEA

Iliustracija: Šernai Smalininkų girioje žiemą / Iš knygos „Mūsų Lietuva“, t. IV