ruoniai
rúoniai (lot. Phocidae), tikrieji ruoniai, irklakojų žinduolių būrio šeima. 12 genčių, apie 20 rūšių. Paplitę daugiausia šaltosiose jūrose. Prie Mažosios Lietuvos krantų stebimos 3 ruonių rūšys: pilkieji ilgasnukiai (Halichoerus grypus, Fabricius, 1791), paprastieji (Phoca vitulina, Linnaeus, 1758) ir žieduotieji (Phoca hispida hispida, Schreber, 1775, Phoca hispida botnica, Gmelin, 1785). Ilgasnukio pilkojo ruonio ilgis iki 2,5 m, svoris iki 250 kg, kitos ruonių rūšys mažesnės. Baltijos jūroje yra poledynmečio ruonių reliktų. Gulyklomis ruoniai pasirenka neapžėlusius smėlio gūbrius, atokius paplūdimius, riedulynus. Senosios Baltijos jūros šiaurinėje dalyje ruonis buvo įprastas pakrančių gyvūnas. Dabar paprastieji ruoniai gausūs tik pietvakarinėje Baltijos jūros dalyje, žieduotieji ir pilkieji ilgasnukiai ruoniai telkiasi Baltijos jūros šiaurinėje dalyje. XX a. pradžioje Baltijos jūros šiaurinėje dalyje pilkųjų ruonių buvo 80–100 tūkst., vėliau dėl aplinkos taršos ir medžioklės jų mažėjo. Poruojasi kovo mėnesį; nėštumas trunka iki 11 mėnesių; 1 jauniklį atsiveda vasario–kovo mėnesį ant ledo lyčių; žindo 2–3 savaites. Suaugėliai gyvena nedidelėmis grupėmis, kurias sudaro vyraujantis patinas, keli paaugliai ir patelės. Lietuvos pajūrio atviros smėlėtos pakrantės ruoniams nėra saugios, čia paprastieji ir žieduotieji ruoniai užklysta labai retai. Lietuvos pajūryje beveik kasmet kovo mėnesį sugaunama pavienių pilkųjų ruonių jauniklių (kartu su motinomis atklysta nuo tirpstančių ledo lyčių). Dažniausiai stebimi 2–3 metų nuo grupės atsiskyrę ruoniai. Pasiekia Kuršių marias, Prieglių ir Nemuno žemupį. Rudenį atseka paskui Baltijos menkes, upines plekšnes, pavasarį – strimelių ir lašišų būrius. Išėda į tinklus patekusių ar ant ūdų užkibusių menkių vidurius. Neretai ruoniai, įsipainioję į tinklus, žūsta. Apie ruonius rašė XIX a. II pusės keliautojas Gottliebas Berendtas geologinėje apybraižoje apie Kuršių neriją (1869), čia rašoma, kad Nidos viešbutyje grindys buvo išklotos ruonių kailiais. 1896 laikraštyje Memeler Dampfboot rašyta, kad po 1892 Vokietijos žvejų sąjunga nustojo mokėti žvejams premijas už nudobtus ruonius. Mažosios Lietuvos pajūryje ruoniai medžioti iki XX a. 4 dešimtmečio. Vėliau išleistas nutarimas dėl medžioklės draudimo. Vertinta sultinga jaunų ruonių mėsa. Užmuštų ruonių taukus žvejai ištirpindavo ir, sumaišę su ištirpdyta anglies derva, naudodavo tinklams dervuoti. Šiuo tirpalu jie tepdavo ilgaaulius batus. Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą spaudoje (Vakarai, Trimitas ir kitur) būta žinučių apie Baltijos pajūrio ruonius, jūros išplautų ar nudobtų jų nuotraukų. Ruonių baltų jauniklių aptikimą Baltijos jūros žvejai laikė nepaprastu dalyku; tai esą nešė sėkmę žvejyboje. Ruonio jauniklio užmušimas laikytas nusikaltimu. Meškadaubio (Kuršių nerija, Alksnynė) sargybos pasienietis 1936 netyčia nušovė ruonio jauniklį. Sužinoję apie tai žvejai, tikėdami, kad juos lydės nesėkmės ir keršys likimas, pasiskundė valdžiai, kuri išleido įsakymą, draudžiantį šaudyti į ruonius panašius jūros gyvūnus. Dabar ruoniai saugomi, įrašyti į Lietuvos ir aplinkinių šalių raudonąsias knygas, veisiami Lietuvos jūrų muziejaus aplinkiniame kanale.
L: Nevardauskas A. Pajūriais pamariais. Čikaga, 1963; Ivanauskas T. Pasaulio žinduoliai. V., 1975; Lietuvos fauna: žinduoliai. V., 1988; Bacevičius E. Mokslas ir gyvenimas. 2002, nr. 12; Lühe M. Zeitungsberichten über das Eindringen von Seesaugetieren in den Pregel // Schriften der Physikalisch-okonomischen Königsberg, Gesellschaft zu Königsberg (Pr.). 1908, Bd. 49, H. 1.
Egidijus Bacevičius
Iliustracija: Žieduotasis ruonis