žiurkės

žiùrkės (lot. Rattus) graužikų (lot. Rodentia) būrio, pelinių (lot. Muridae) šeimos genties žinduoliai. Apie 60 rūšių. Paplitusios daugiausia Pietryčių Azijoje. Juodosios žiurkės (lot. Rattus rattus) kūnas 16–24 cm, uodega žvynuota 18–25 cm ilgio, masė iki 250 g. Kailis beveik juodas, pasitaiko ir pilkšvų. Pilvas šviesesnis už nugarą. Ausys didelės. Kilo iš Artimųjų Rytų. Išplito laivais maždaug prieš 1500 metų. Paplitusi visoje Vidurio Europoje, ypač ten, kur nėra rudųjų žiurkių. Gyvena gyvenamuosiuose namuose. Kaimuose vasarą išeina į laukus, daržus ir gyvena šiukšlių krūvose, pakrūmėse. Laikosi nedidelėmis grupėmis po 3–5. Žiemai grįžta į gyvenvietes. Ne tokios plėšrios kaip rudosios žiurkės. Maitinasi augaliniu maistu, rečiau gyvuliniu. Veisiasi kelis kartus per metus. Nėštumas trunka 21–23 dienas, veda 8 plikus jauniklius; po 6 savaičių jie tampa savarankiški. Rudosios, arba pilkosios, žiurkės (lot. Rattus norvegicus) truputį stambesnės už juodąją žiurkę. Kūnas iki 30 cm ilgio, uodega maždaug tokio pat ilgio, apaugusi raginiais žvyneliais ir trumpais retais plaukais; masė 150–400 gramų. Ausys nedidelės. Nugara pilkai ruda, pilvas balsvas. Esant palankioms sąlygoms, labai vislios. Subręsta 3–4 mėn. amžiaus. Nėštumas trunka 20–22 dienas, per metus būna iki 3 vadų, kiekvienoje po 6–12 jauniklių. Paplitusios beveik visame pasaulyje. Į Europą XVIII a. pateko iš Azijos. Daugiausia laikosi gyvenamuosiuose namuose, miestų nuotekų vamzdynuose, prie maisto produktų sandėlių, tvartų, atmatų duobių. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu. Aktyvios sutemose ir naktį. Vienas žalingiausių graužikų. Gadina maisto produktus, kailius, baldus, odą. Platina kai kurias parazitines kirmėles ir virusines ligas (marą, šiltinę ir kitas). Su žiurkėmis Mažojoje Lietuvoje įvairiai būdais kovota: jas naikindavo pavieniai žmonės ir valstybinės deratizacijos tarnybos. Iki XIX a. pabaigos buvo randama uodegomis sukibusių 15–32 žiurkių santalkos, kurios vadintos Žiurkių karaliumi (vok. Rattenkönig); ši žiurkių elgsena neišaiškinta.

L: Brehms Tierleben.1927, nr. 11(2).

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Žiurkės