Romintos giria
Romintõs girià, miškai tarp Geldapės, Tolminkiemio ir Žydkiemio. Plotas apie 50 000–60 000 km2. Prūsijos valdžia Romintos girią specialiai prižiūrėjo, po gaisrų miškai atsodinti, jie laikyti gamtiniu barjeru, užtveriančiu Prūsiją nuo besiveržiančių priešų. Manyta, jog giria apsaugos kraštą iš rytų nuo netikėto priešo užpuolimo. Dar XIV a. Kryžiuočių ordino valdžia Romintos girioje buvo įsteigusi atramos punktus (mažas pilaites su įgulomis), turinčius trukdyti priešo kariuomenei laisvai judėti į krašto gilumą, neleisti priešams girioje pailsėti, medžioti, ruošti arkliams pašarą. Vėliau tie punktai išaugo į gyvenvietes. Nuo XVI a. įsteigti valdžios globojami medžioklės plotai, pastatyti nameliai, įvesta jėgerio (medžiotojo ir miškininko) pareigybė. Be medžioklės namų priežiūros, vietiniai gyventojai privalėjo prižiūrėti mišką, saugoti jį nuo gaisrų, žiemos metu globoti ir šerti žvėris. Tokios prievolės buvo privalomos net iki XIX a.vidurio. Nuo kunigaikščio Albrechto laikų Romintos girioje buvo Brandenburgo–Prūsijos rūmų medžioklės draustinis. Albrechtas kviesdavo svečius čia pamedžioti. XVI a. girioje medžioję Prūsijos regentas Georgas Friedrichas, imperijos didikas Maximilianas liko sužavėti tenykšte medžiokle. Nuo XIX a. vidurio į Romintos girią medžioti vyko Prūsijos (vėliau Vokietijos) princai; 1869–1885 dažnai medžiojo Karlas Friedrichas, turėjęs girioje nuolatinę medžioklės rezidenciją. 1890 Romintos girią pirmą kartą aplankė Vokietijos imperatorius Wilhelmas II, per pirmąjį medžioklės sezoną sumedžiojęs 6 didelius elnius. Wilhelmo II pageidavimu girios vidury jam išpirktame sklype 1891 buvo pastatyta skandinaviškos architektūros medinė medžioklės pilaitė (vok. Jagdschloß Rominten), šalia kurios 1893 pagal norvegų architektų Munthe ir Sverre projektą pastatyta norvegiškos architektūros Huberto koplyčia 120 žmonių. Pilaitėje kaizeris lankėsi dažnai, apsigyvendavo net 3–4 savaitėms. Ypač prestižinė buvo didelių elnių medžioklė. Smulkesnieji žvėreliai (kiškiai, lapės, vilkai, voverės, bebrai ir kita) buvo sumedžiojami dešimtimis. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nutraukė Wilhelmo II medžiokles Romintos girioje. Rusų kariuomenė 2 kartus buvo užėmusi ir nusiaubusi karališkuosius medžioklės rūmus; po karo atstatyti bei parengti Prūsijos premjero Otto Brauno ir krašto ministro Steigerio medžioklėms. Nacionalsocialistams 1933 perėmus valdžią, Hermannas Göringas siekė kaizeriui Wilhelmui II priklausiusią pilaitę perimti, tačiau išpirko ją tik po buvusio kaizerio mirties (1941). 1933–1943 atnaujinti seni ir pastatyti nauji puošnūs medžioklės rūmai aukštiems svečiams priimti. Juose buvo ne tik pramogaujama, bet ir rengiami svarbūs nacių pasitarimai. Po Antrojo pasaulinio karo medžioklės pastatų kompleksas sovietų sugriautas.
L: Frevert W. Rominten. München, 1957.
Iliustracija: Romintos giria, iki 1944 / Iš Martyno Purvino rinkinio
Iliustracija: Senasis tiltas, 2004
Iliustracija: Romintos giria žvelgiant nuo Tolminkiemio bažnyčios bokšto, 1999