Tilžės lietuvių giedotojų draugija

Tižės lietùvių giedótojų draugijà, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinė chorinė, teatrinė draugija, veikusi Tilžėje nuo 1895 (įstatai patvirtinti 1899) iki 1935. Draugija išaugo iš Vydūno, kunigo Hugo Reidžio ir Kristupo Voskos suburto būrelio lietuvininkų, giedojusių Tilžės lietuvininkų bažnyčioje. Draugijos vadovas, organizatorius ir įkvėpėjas Vydūnas buvo choro dirigentas, scenos veikalų autorius, režisierius, choro repertuaro dainų tekstų ir muzikos autorius. 1899 priimti, 1907 pataisyti įstatai nustatė draugijos veiklos pobūdį, lietuvišką kryptį – plėtoti, ugdyti ir propaguoti ne tik dvasinį, bet ir tautinį giedojimą bei meninį lietuviškąjį vaidinimą, nuolat rengti lietuviškas šventes ar vakarus su dainomis, giesmėmis, vaidinimais Tilžėje bei Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kitose vietovėse.

Tilžės lietuvių giedotojų draugija turėjo chorą, vaidintojų būrelį, pučiamųjų orkestrą. 1898–1899 dalyvavo „Birutės“ draugijos šventėse, nuo 1898 rengė savarankiškus koncertus bei šventes su dainomis ir styginių orkestrų pasirodymais, deklamacijomis ir paskaitomis. 1899 nuo Birutės galutinai atsiskyrė. Pirmoji didelė savarankiška Tilžės lietuvių giedotojų draugijos šventė vyko 1899 V 14. Tada Vydūno diriguojamas choras padainavo 12 lietuviškų dainų. Chore dainavo 40–60 žmonių, 1906–1907 jau buvo 80 dainininkų iš Tilžės, Ragainės, Rukų, Katyčių, Vainočių ir kitų gyvenviečių. Tarp jų – žinomi krašto kultūros veikėjai Enzys Jagomastas, Ema, Berta ir Marta Zauniūtės, Jonas Kiošis, Endrius Borchertas, Mikas Otonas Gudaitis, Jonas Aušra, Jokūbas Stiklorius, Viktoras Gailius, Ansas Baltris, Erdmonas Simonaitis, Marta Raišukytė ir kiti. Per metus choras įvairiose vietose surengdavo po keletą koncertų, kai kurie vykdavo su paskaitomis ir vaidinimais

Vydūnas sukūrė savitą švenčių struktūrą ir scenarijų. Šventes sudarydavo 3 tarpusavyje persipinančios dalys – muzikos (chorinė, orkestrinė), vaidinimas ir pasilinksminimas. Per vieną koncertą atlikdavo po 12–16 dainų ir giesmių. Repertuarą iš pradžių sudarė Vydūno bei jo bendradarbių (K. Janzo, A. Storosto, W. Wolffo ir kitų) kūriniai, lietuvių liaudies dainos, evangelikų giesmės, vėliau – ir Didžiosios Lietuvos kompozitorių Česlovo Sasnausko, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus sukurtos ir harmonizuotos dainos. Šventėse buvo rodomi draugijos vaidintojų būrelio pastatyti spektakliai, Vydūno scenos veikalai Tėviškė, Numanė, Probočių šešėliai, Amžina ugnis, Pasiilgimas veldėtojo, Santaika ir kiti. Orkestrinę, pučiamųjų instrumentų muziką grodavo Tilžės arba kitų vietovių kariniai orkestrai. Šventėse grodavo instrumentiniai ansambliai, dainuodavo solistai, pritariant pianinu ar smuiku.

Šventės vykdavo Klaipėdoje, Verdainėje, Skaisgiriuose, Šilutėje, Rusnėje, Vyžiuose, Lauksargiuose, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Tilžėje ir kitose vietose. Svarbiausios būdavo vasaros ir žiemos šventės Tilžėje. Į vasaros šventes Jokūbynėje susirinkdavo iki 4000 žmonių; žiemą švęsta Lietuvių salėje, t. p. Tilžės Šaulių namuose (apie 300 vietų), Piliečių namų salėje (400 vietų). Draugija dalyvaudavo Joninių šventėse Rambyne ar Juodkrantėje. 1900 Tilžės lietuvių giedotojų draugija surengė 7, 1901 – 11 švenčių ir vakarų.

Po Pirmojo pasaulinio karo draugijos aktyvumas sumenko. Vis dažniau jos darbą trikdė vokiečių vietos valdžia. Iki 1933 draugija dar koncertavo (1926 surengė 7, 1927 – 6, 1928 – 11, 1929 – 5, 1930 – 4 koncertus), bet uždraudus lietuviškas organizacijas 1935 II 4 veiklą sustabdė.

Per 40 metų Tilžės lietuvių giedotojų draugija surengė beveik 200 švenčių. Draugija turėjo bibliotekėlę, kurioje buvo gaidų, muzikinės literatūros, pjesių. Biblioteka veikė Martos Raišukytės namuose. Vydūnas ir Tilžės lietuvių giedotojų draugija paskatino aktyvesnį lietuvininkų chorų judėjimą, sukūrė keletą muzikos gyvenimo tradicijų, kurias vėliau perėmė dauguma naujai susikūrusių Klaipėdos krašto kultūrinių chorinių draugijų. Bendrų švenčių rengimas (dažniausiai ant Rambyno kalno) buvo būsimų dainų švenčių užuomazga. Tilžės lietuvių giedotojų draugijos pasirodymai Mažosios Lietuvos įvairiose vietovėse padėjo ilgiau išlaikyti lietuvybę, skatino vietos lietuvių draugijų veiklą.

Algirdas Žemaitaitis

Daiva Kšanienė

Vilius Ašmys

Iliustracija: Tilžės lietuvių giedotojų draugija, 1907 / Iš Vaclovo Bagdonavičiaus rinkinio

Iliustracija: Lietuvių giedotojų draugija Tilžėje. Viduryje – draugijos pirmininkas Vydūnas, pirmoje eilėje iš kairės pirma – Marta Raišukytė, 1900 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkinio

Iliustracija: Tilžės lietuvių giedotojų draugijos 30-mečio šventė. Viduryje – Martynas Jankus, 1925 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio