Jokūbynė

Jokūbynė, Jakobynė (vok. Jakobsruhe), parkas Tilžės pietiniame pakraštyje. Pradėtas kurti dykvietėje Sodų draugijos (įkurta 1823) pastangomis. Per 80 metų Jokūbynė tapo mėgstama tilžiškių pasivaikščiojimų ir poilsio vieta. Čia buvo pasodinta medžių, įrengtos alėjos, gėlynai, parko aikštėje įrengtas fontanas. Apie 1890 tarp parko šiaurinio pakraščio ir aikštės buvo pastatyti rūmai su restoranu ir nuomojamomis salėmis. Lietuviai savo renginiams samdydavosi salę su scena, vadinamą Jokūbynės sale. 1899 XII 30 pirmąjį vakarą surengė Tilžės lietuvių giedotojų draugija, dažnai čia ir repetuodavusi. 1900 II 15 Jokūbynės salėje 15 metų sukakties minėjimą su vaidinimu ir koncertu surengė lietuvių draugija „Birutė“. 1924 IX 21 lietuvių šventę su pakvietimais surengė Vokietijos lietuvių susivienijimas. Dalyvavo keli šimtai narių, koncertavo geriausi Tilžės muzikantai ir Vydūno giedotojai. Jokūbynėje buvo pastatyti du paminklai: vienas su nusipelniusių tilžiškių vardais (vok. Post-Denkmal), kitas – Mažosios Lietuvos lietuviams simpatizavusiai Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III žmonai Luizei, kuri dėl 1806–1807 Rusijos ir Prūsijos karo su Napoleonu rado prieglobstį Klaipėdoje, dalyvavo pasirašant Tilžės taiką (1807). Jai paminklas pietinėje parko dalyje atidengtas 1900 rudenį. Ant aukšto cokolio stovėjo ilgu apsiaustu apsivilkusi, diadema pasipuošusi 3 m aukščio balto marmuro karalienė. Visas paminklo aukštis 8 metrai. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo skulptūros autorius prof. O. Eberleinas, Vokietijos imperatorius ir Prūsijos karalius Wilhelmas II. Į iškilmes organizatoriai pakvietė ir 50 tautiškomis juostomis pasipuošusių Birutės vyrų, kurie stovėjo su žalios, baltos ir raudonos spalvų Birutės vėliava. 1891 ir 1905 Jokūbynėje vyko didelės Rytprūsių amatų parodos. Ta proga 1905 VI 3 buvo atidarytas pirmasis atviras Mažosios Lietuvos lietuvių etnografinis muziejus – lietuviškas namelis Jokūbynėje. Jo iniciatorius – Lietuvių literatūros draugijos pirmininkas Aleksandras Kuršaitis. Įrengiant ekspoziciją talkino Birutės draugija. Muziejus veikė, kol jo nenusiaubė hitlerininkai. Po Antrojo pasaulinio karo Tilžėje bei visame Karaliaučiaus krašte apsigyvenus sovietų kolonistams, Jokūbynė buvo apleista. Neliko Jokūbynės salės, Lietuvių muziejaus, fontano, paminklų. Ant Luizės paminklo cokolio nuo 1954 stovėjo menkas trumpakelnis disko metikas (jo jau nebėra). Dabar čia vėl miesto (Sovetsko) parkas. Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse darbuotojai rekonstravo lietuviško namelio Jokūbynėje brėžinius. Apie 1989, sutikus Sovetsko valdžiai, buvo svarstoma apie galimą pirmojo lietuvių etnografinio muziejaus atkūrimą, tačiau tai liko tik kalbomis.

L: Obgartel W. Der Regierungsbezirk Gumbinnen. Ein Heimatbuch. Insterburg, 1912, S. 448–453.

Vytautas Šilas

Iliustracija: Lietuviškas namelis-muziejus Tilžės Jokubynės parke / lš knygos „Aukuras“, 1937