Ansas Baltris

Batris Ansas jaunesnysis 1884 XII 29Letukuose (Klaipėdos aps.) 1954 I 29Kretingoje, sakytojas, kunigas, visuomenės veikėjas. Anso Baltrio vyresniojo sūnus. Gyvendamas Klaipėdoje redagavo laikraščius: 1911–1913 Apžvalgą su priedu Bitelė, 1919–1923 Prūsų lietuvių balsą, 1920–1922 Rytojų; bendradarbiavo Lietuviškoje Ceitungoje, Pagalboje. Iš vokiečių kalbos išvertė ir 1913 Klaipėdoje išleido religinio turinio knygutę Naėmė, arba Jerusalės paskutiniosios dienos. Propagavo Mažosios Lietuvos autonomijos idėją, už tai vokiečių administracijos persekiotas, 1923 Tilžėje kalintas. Nuo 1925 Klaipėdos krašto lietuvių susivienijimo Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Mokyklų draugijos vienas steigėjų, kitų lietuviškų visuomeninių organizacijų narys. Kaip sakytojas pamokslavo Klaipėdoje, aplinkiniuose kaimuose. 1926 Klaipėdoje, Puodžių gatvėje, įrengė 100 vietų salę surinkimams, 1930 ją padidino iki 250 vietų. Kovojo prieš pastangas vokietinti lietuvius per Bažnyčią. Vokietijai 1939 užgrobus Klaipėdos kraštą, ištremtas į Kretingą Didžiojoje Lietuvoje. Evangelikų liuteronų Konsistorijos nutarimu 1941 VI 5 Tauragėje ordinuotas kunigu diakonu. Nuo 1944, gyvendamas Kretingoje, tvarkė Klaipėdos krašto evangelikų tikybos ir bažnytinius reikalus. Gaivino religinį gyvenimą, pats laikė pamaldas daugelyje parapijų, ragino tai daryti sakytojus, kantorius. 1950 IV 26 išrinktas Konsistorijos pirmininku. Nebijodamas sovietų valdžios persekiojimų, būrė ir drąsino žmones, ordinavo naujus dvasininkus. Baltris jaunesnysis vienas iš tų, kurių pastangomis Evangelikų Bažnyčia Lietuvoje bolševikmečiu nepalūžo ir išliko.

Albertas Juška

Jurgis Reisgys

Iliustracija: Kunigas Ansas Baltris / Iš Marijos Krukytės albumo

Iliustracija: Kunigas Ansas Baltris su žmona Palangoje, 1953 / Iš Purvinų šeimos archyvo