rankšluosčiai

rañkšluosčiai, abrūsai. Praeityje austi rankinėmis staklėmis. Senieji rankšluosčiai lininiai, marškiai– ilgi (200–300 cm) ir siauri (25–35 cm) dvinyčiai, trinyčiai ir keturnyčiai, su ruoželiu (eglytai), diminiai, bei servetiniai, daugianyčiai iki šešioliknyčių. Šventadieniniai rankšluosčiai austi iš ploniausių balintų lininių siūlų, kartais suaustų su medvilne, todėl audiniai būdavo ploni ir kokybiški. Jų raštai: išilgai dryžuoti, eilėmis ritmingai pasikartojantys maži ir vidutinio dydžio po 4–9 grupuoti langeliai ir grupes atskiriantys stulpeliai tarpuose; kartais katpėdėlių rašto. Pagrindinis raštas aprėmintas smulkiu rašteliu rankšluosčio pakraščiuose. Galai užausti raudonos spalvos žičkiniais dryžiais ar jų simetriškai komponuotais pluoštais. Viengubu kryželiu raudonai išsiuvinėti inicialai, metai. Rankšluosčių galus užbaigdavo nupintais ar prisiūtais apie 2–15 cm pločio lininiais kiauraraščiais pinikais, fabrikiniais mezginiais arba nėriniais ir kutais. Kasdieninės paskirties rankšluosčiai austi iš prastesnių ir storesnių lininių siūlų. Audinys lygus, dryžuotas arba languotas. Žinias apie rankšluosčių audimo tradicijas, jų panaudojimą ir reikšmę Mažosios Lietuvos vestuvių bei laidotuvių papročiuose teikia XVI–XIX a. šaltiniai. Theodoras Lepneris pastebėjo, kad moterys ir merginos pačios turėjo susiverpti siūlus ir kraičiui išausti daug rankšluosčių ir kitų audinių, o per vestuves jais gausiai apdovanoti kvieslius, kraičvežius, piršlį, jaunikio tėvus ir gimines. Mokytojas Dohringas iš Užbalių kaimo (Neue Preussische Provincial-Blätter, t. 5, 1848) užrašė kvieslio oraciją: Man jaunam kviesliui stuomenį; jei ne stuomenį – abrūsą. Gavęs rankšluostį dovanų kvieslys juo apsirišdavo juosmenį. Nuotakos vežimo vežėjas – keliavežys, atvykęs iki jaunikio trobos durų, šokdavęs iš vežimo ir galvotrūkčiais bėgdavęs pirma jaunosios vidun. Prie slenksčio stovėdavo kėdė, ant kurios gulėdavo rankšluosčiu užtiesta pagalvė. Jei vežėjas, suspėdavęs pačiupti kėdę (greičiau nei ant jos būdavo pasodinta jaunamartė), gaudavęs tą rankšluostį dovanų. Hieronymus Maleckis aprašė paprotį, išlikusį iki XIX a., kai rankšluosčiais puoštas nuotakos vežimas ir jį lydintys raiteliai – vedžiai, ir vežančių arklių kaklai. Netoli Pagėgių jaunojo pusėje matytų vestuvių įspūdžius aprašė ir piešiniuose pavaizdavo Eduardas Gisevius. Nuo Kalėdų iki Trijų karalių dirbdavo mažai. Jaunuoliai laiką leisdavo dainuodami (Vienoj rankelė‘ pusrytėlis, Antroj rankelė‘ abrūsėlis. Mergelės neštą tai valgysu Ir abrūsėliu nusišluostysiu), juokaudami ir žaisdami įvairius žaidimus. Viename žaidimų besivaikydami per nugarą vienas kitam suduodavo iš rankšluosčių nupintu muštuku – klumzaku. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje senųjų rankšluosčių daugiau išliko Klaipėdos krašte. Jie pagal pramoninių rankšluosčių pavyzdžius sutrumpėjo (107–127 cm) ir paplatėjo (35–43,5 cm), pradėti austi diminiai, servetiniai, naudoti stilizuoti augaliniai raštai. Ornamentą išryškindavo balinti ir nebalinti lininiai siūlai. Kad audinyje raštas neišbaltų, siūlai papildomai padažyti (rusvai, melsvai arba tamsiai pilkai) namų sąlygomis pasigamintais augaliniais dažais. Didėjant ornamento vaidmeniui audiniuose rankšluosčių galų puošyba žičkiniais užaudimais, pinikais ar nėriniais nyko. Greta namų darbo rankšluosčių dažniau imti naudoti pramoniniai. Prastesni rankšluosčiai naudoti šluostymuisi. Dailiai išausti ir puošnūs rankšluosčiai įkabinti rankšluostinėse puošdavo gyvenamąją patalpą. Rusnės saloje ligonį nuo plaučių uždegimo gydė ir šlapiu lininiu rankšluosčiu. Laidotuvių apeigose rankšluosčiais į duobę nuleisdavo karstą. Tradicijas dovanoti rankšluosčius per vestuves, vardynas, net Kalėdų ir Naujųjų metų proga lietuvininkai išsaugojo iki šių dienų.

Lietuvininkai. V., 1970; Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX a.–XIX a. vidurio istoriniuose šaltiniuose. V., 1994; Savoniakaitė V. Tekstilės vaidmuo papročiuose // Audiniai kaimo kultūroje. V., 1998; Bartschas Ch. Gamta ir darbas. Dainų balsai, t. 3, V., 2000; Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniai; Šilutės kraštotyros muziejaus rinkiniai.

Ona Danutė Aleknienė

Iliustracija: Rankšluostinė su rankšluosčiu Tilžės muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. v. Bildarchiv)