nėriniai

nėrinia, rankų darbo ar fabrikiniai lengvi, puošnūs, dažnai ažūrinio rašto tekstilės dirbiniai, skirti drabužiams puošti. Pirmą kartą paminėti XVII a. Mato Pretorijaus knygoje Deliciae Prussicae… [1698; Prūsijos įdomybės…], Theodoro Lepnerio knygoje Der Preusche Littauer [Prūsų lietuvis; 1744]. XIX a. Eduardas Gisevius nutapė nėriniuotu kyku pasipuošusios Tūzės Petkikės-Yvolaitienės portretą. Nėriniai minėti ir E. Giseviaus aprašytose vestuvinėse dovanose (nėriniuotos nosinės, skarelės). XIX a. nėriniuota drobule apsigobusią senutę ir merginas, pasipuošusias nėriniai puoštomis prijuostėmis, fotografavo Robertas Minzloffas. Nėriniai naudoti buitinių audinių ir interjero puošybai. Plokščių, kiauraraščių ir reljefinių nėrinių dydis, rūšis bei meniškumas priklausė nuo gamybos būdo, medžiagos, spalvos, paskirties. Įvairios formos nėriniai lygiais ir profiliuotais kraštais būdavo austi, pinti, nerti, megzti, siuvinėti ar kitaip pagaminti. Nėriniai dar vadinami mezginiais, pinikais, aptais. Gaminti iš vienspalvių ar įvairiaspalvių medvilninių, vilnonių, šilkinių siūlų. Rankiniu būdu nėriniai pinti pirštais, šeivėmis ant būgnelio (kartais pagalvėlės), ant rėmelio; nerti vąšeliu, megztuvėle; megzti virbalais. Turtingiausi raštais nėriniai siuvinėti ant tankaus arba reto tinklelio; kiauraraščiais ornamentais siuvinėti plono audinio apdailos ruošiniai haftai. Pramoniniu būdu nėriniai gaminti audimo ir mezgimo mašinomis panaudojant specialų žakardo aparatą. Juose naudoti geometriniai, stilizuoti augaliniai, kartais gyvūniniai ornamentai, įvairiai derinti, dėstyti tiesiomis, banguotomis, rečiau spiralinėmis eilėmis, apskritimais. XIX a. lietuvininkės nėriniais gražino savo drabužius bei buitį; jais puoštos apykaklės, skarelių ir nosinių kraštai, prijuosčių papuošimai siuvinėti ant pirktinio ar savadarbio tinklelio. Rankų darbo nėriniais puošti miestiečių ir ūkininkų interjero audiniai (užuolaidos, lovatiesės, užtiesalai, rankšluosčiai, staltiesės). XX a. pradžioje klaipėdiškės lininiais ir medvilniniais nėriniais puošė rankšluosčių (2–11 cm pločio nėriniais) bei pagalvių užvalkalų (11–15 cm) galus, paklodžių, rečiau lovatiesių pakraščius (6–17 cm pločio). Rankšluosčių nėriniuose nerti palinkėjimai, pasveikinimai, inicialai ar metai. Mažojoje Lietuvoje plito ir įvežtiniai nėriniai.

Dar skaitykite nėrimas.

L: Lietuvininkai. V., 1970, p. 247; Lietuvos istorijos paminklai. V., 1990; Jakštas P. Hūgas Šojus // Senoji Šilutė. V., 1994, p. 253.

Ona Danutė Aleknienė

Liuda Burzdžiuvienė

Iliustracija: Klaipėdiškių nėrinių raštai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdiškių nėrinių raštai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Marios Ašmantaitės-Westphal iš Endrilvaičių, Pagėgių apskritis, staltiesė, 1910 / Iš MLEA