nėrimas

nėrmas, kilpinis dirbinių gamybos būdas. Nerta iš lininių, medvilninių, vilnonių siūlų specialiais įrankiais: megztuvėlė su balanėle ar vąšeliu. Siūlas išlenkiamas lanku (akimi), kuri suneriama su kita; tai atliekama įvairiais būdais. Vienas jų – megztuve, kai siūlas išlenkiamas ant balanėlės. Pirmiausia ant dirbinio krašto išneriama paslankioji akis. Šiuo n. būdu pamario žvejai nerdavo tinklus ar juos taisydavo. Antrasis nėrimo būdas – vąšeliu (akys neriamos ant jau išnertos). Neriamos akys dėstytos tiesiomis grįžtamosiomis, įstrižomis, banguotomis ir įvijomis eilėmis, lankais. Keičiant akių skaičių, jų ilgius, sunėrimo būdus ir kryptis, nėriniai nerti lygūs arba kiauraraščiu bei iškiliuoju raštu. Lietuvininkės išmokdavo nėrimo vąšeliu viena iš kitos. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje iš Vakarų Vokietijos į Mažąją Lietuvą vežti leidiniai apie nėrimo būdus bei įvairius nėrinių pavyzdžius.

Ona Danutė Aleknienė