pinikai

pinkai, puošni audinių dekoratyvinė detalė, naudota rankšluosčių galams, staltiesių ir paklodžių pakraščiams, rečiau prijuosčių apačioms puošti. Užsibaigiantys kutais kiauraraščiai teikė audiniams išbaigtumo ir ištaigingumo. Pinikai daryti siūlus raišiojant įvairiais mazgais. Mazginis pynimas Mažojoje Lietuvoje nepaplito, čia labiau mėgtas siuvinėjimas. Kad audiniai neirtų, rišti metmenys. Vėliau siūlai įverti į audinio kraštą arba užnerti ant įtempto siūlo. Įvairėjant mazgų rišimo būdams, išmokta išpinti įvairius kiauraraščius. Pinamų siūlų pluoštai (ne mažiau kaip 4 siūlai) paskirstomi į pinamuosius ir apipinamuosius (lanksčiuosius). Jie supinami vienas su kitu arba surišami plokščiaisiais (kryžminiais) ir kilpiniais (dvigubais) mazgais. Po tam tikro mazgų skaičiaus siūlų pluoštai vis pergrupuojami panaudojant pusmazgius; taip pinant gaunamas ažūrinis raštas. Mažojoje Lietuvoje audiniai puošti 1 ir 2 (balta, raudona) spalvų kuklių raštų siaurais pinikais; sudėtingesnių raštų (ažūriniai trikampiai, rombai) pinikais puoštos staltiesės ir paklodės.

Ona Danutė Aleknienė

Iliustracija: Edė Jankutė tautiniais drabužiais su puošniu prijuostės padurku – pinikais, apie 1927 / Iš Vytauto Gocento rinkinio