Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Trys karaliai

krikščionių šventė, skirta prisiminti 3 išminčius, atvykusius su dovanomis pasveikinti gimusį Kūdikėlį Jėzų.

Trỹs karãliai, krikščionių šventė, skirta prisiminti 3 išminčius: Kasparą, Melchiorą ir Baltazarą, iš Rytų šalies atvykusius su dovanomis pasveikinti gimusį Kūdikėlį Jėzų. Trys karaliai švenčiami sausio 6 dieną. Katalikų bažnyčiose tada šventinama kreida, kuria tikintieji pažymi kryželiais namų duris, kitus daiktus, tikėdami, kad tai apsaugos nuo nelaimių. XVI a. toks paprotys Mažojoje Lietuvoje pirmą kartą paminėtas pirmajame lietuvių pamokslų rinkinyje Wolfenbüttelio postilėje (apie 1573). Joje rašyta: Kaimiečiai išrašo virš durų angų kryžius anglimis ir nuodėguliais, manydami taip apsiginsią nuo velnio ir perkūno. Tą patį minėjo ir Matas Pretorijus, Augustas Kuntze knygoje Prūsų Lietuvos vaizdai (1884) rašė: kad nepriviliotų ir nesupykintų piktų dvasių, lietuviai iki Trijų karalių nesuka jokio rato, neverpia, rankinėmis girnomis nemala, peilių, kirvių netekina... 1847 Neue Preussische Provinzial-Blätter rašyta, kad Trijų karalių metu dažnai pasirodydavo 3 būtybės, pvz., šimelis, ožys ir kuprotas vyras (vok. bucklicher Kerl). Šimeliu (lazda su arklio galva, vietoj arklio uodegos prikabinta linų sauja) jojo baltomis marškomis apkabinėtas raitelis. Šimelis šokinėjo, raitelis laikė rankoje pagalį ir juo pliekė visas merginas. Carlas Cappelleris 1904 veikale Kaip senieji lietuvininkai gyveno aprašė detaliau ir šyvio šokdinimą: Trijų karalių dieną tai atvedė žmogų su žirnių virkščiomis aprėdytą, kad išsižiūrėjo kaip meška. Tai meškininkas su ta meška eina į rundą ir ją muša su knipeliu, kad šoktų. Kaip jiji savo šokį buvo atlikus, tai jis ją nutvėrė už sprando ir metė į grindis. Meška bliovė ir rėkė, ale tik buvo žmogus. Kits į stubą įbėgo kaip šimelis aprėdytas. Tas veik ant suolo, veik ant stalo greitai įskraidė; tai jį plakė ir su kardupeliais ant jo metė…Kits ir kaip žyds apsirėdė ir vis murmuliavo, o kits kaip garnys. Šis turėjo ilgą snapą iš malkos padarytą ir raudonai nufarbuotą, su tuom vis barškino ir kirto, ir kūdikius įbaugino. Casparas Hennenbergeris 1595 rašė apie Karaliaučiaus kepėjų cecho paprotį: Per Tris karalius kepėjai pagerbdavo mėsininkus, iškepdami didelį pyragą iš 3 pūdų kvietinių miltų. Jį kepdavo 2 vietose viena prie kitos buvusiose krosnyse, padarę tarp jų skylę, tada krosnis iškūrenę, įšaudavo pro tą skylę į abi krosnis tą pyragą ir taip iškepdavo. 1583 jie taip pagerbė mėsininkus tokiais 5 pyragais. Į panašias šventes tiek mėsininkai tiek kepėjai kviesdavosi vieni kitus ir vaišindamiesi linksmindavosi.

L: Kapeleris K. Kaip senieji lietuvininkai gyveno // Lietuvininkai. V., 1970; Hennenberger C. Erclerung der Preussischen grössern Landtaffel oder Mappen. Königsberg, 1595; Neue Preussische Provinzial-Blätter. Bd. IV. Königsberg, 1847; Kuntze A. Bilder aus dem Preussischen Littauen. Rostock, 1884; Tetzner F. Feste und Spiele der Litauer // Globus: Illustrierte Zeitschrift für Länder-und Völkerkunde. Bd. LXXIII. Nr. 20. Braunschweig, 1898 Mai 28.

Angelė Vyšniauskaitė

Iliustracija: Trys karaliai aplanko kūdikėlį Jėzų / Iš LE

Iliustracija: Persirengėliai Trys karaliai keliauja per kaimą / Iš MLEA

Iliustracija: Trys karaliai neša žvaigždes / Iš MLEA