lituanistika

lituanstika, lietuvių kalbą, literatūrą ir tautosaką tiriančių mokslų visuma; plačiąja prasme lituanistika – mokslo žinių apie Lietuvą ir lietuvių tautą visuma. Lituanistika, ypač jos dalis, tyrinėjanti senąjį lietuvių kalbos raidos periodą, jos santykius su kitų baltų ir apskritai su artimesnių ar tolimesnių kaimynų kalbomis, priklauso baltistikai. Lituanistikos raidoje, ypač senuoju jos laikotarpiu, svarbų vaidmenį suvaidino Mažoji Lietuva. Čia išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo Katekizmas (1547), kuriame išspausdintas ir pirmasis lietuviškas elementorius. 1579–1590 Jonas Bretkūnas parengė pirmąjį lietuvišką Biblijos vertimą (liko rankraščiu). 1735 Mažojoje Lietuvoje išleistas ir pirmasis pilnas Biblijos lietuviškas vertimas. Lietuvių kalbos norminimui ypač didelę reikšmę turėjo 1653 Mažojoje Lietuvoje išleista Danieliaus Kleino Grammatica Litvanica [Lietuvių kalbos gramatika]. 1706 Jonas Šulcas išleido pirmąją pasaulietinę grožinės literatūros knygą Die Fabuln Aesopi [Ezopo pasakėčios]. Michaelis Mörlinas knygoje Principium primarium in lingua Lithuanica, 1706 [Lietuvių kalbos pagrindinis principas] ragino gryninti rašomąją lietuvių kalbą, ją priartinti prie šnekamosios. Pilypas Ruigys knygoje Betrachtung der Littauischen Sprache, in ihrem Ursprünge, Wesen und Eigenschaften, 1745 [Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas] kėlė lietuvių kalbos kilmės, jos giminystės su kitomis kalbomis klausimus, paskelbė 3 lietuvių liaudies dainas, kurios atkreipė vokiečių mokslininkų dėmesį. Gotfrydas Ostermejeris veikale Neue littauische Grammatik, 1791 [Naujoji lietuvių kalbos gramatika] pirmasis nagrinėjo lietuvišką eilėdarą, knygoje Erste littauische Liedergeschichte, 1793 [Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija] – lietuvių raštijos istoriją. Martynas Liudvikas Rėza išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį Dainos, oder Litthauische Volkslieder, 1825 [Dainos, arba lietuvių liaudies dainos], paskelbė Kristijono Donelaičio Metus su vertimu į vokiečių kalbą (1818), pasakėčių rinkinį Aisopas, arba Pasakos (1824), kuriame pateikė ir 6 Donelaičio pasakėčias (1824), parašė Geschichte der litthauischen Bibel, 1816 [Lietuviškos Biblijos istorija], Philologische-kritische Anmerkungen zur litthauischen Bibel, 1–2, 1816–1824 [Filologinės kritinės pastabos lietuviškai Biblijai]. Tolesnei lituanistikos raidai ypač didelės reikšmės turėjo 1852 Augusto Schleicherio kelionė į Mažąją Lietuvą ir jo Litauische Grammatik, 1856 [Lietuvių kalbos gramatika]. 1865 Peterburge Schleicheris išleido ir pirmąjį mokslinį K. Donelaičio raštų leidimą Christian Doneleitis. Litauische Dichtungen [Kristijonas Donelaitis. Lietuvių poetinė kūryba]. Georgo Heinricho Ferdinando Nesselmanno Wörterbuch der littauischen Sprache, 1851 [Lietuvių–vokiečių kalbų žodynas], Littauische Volkslieder, 1853 [Lietuvių liaudies dainos] buvo svarbiausi to meto šios lituanistikos srities veikalai. Nesselmannas išleido ir labai svarbius prūsų kalbos veikalus. Naujas lituanistikos etapas – Frydricho Kuršaičio lietuvių kalbos priegaidžių tyrinėjimai ir šie darbai: Grammatik der littauischen Sprache, 1876 [Lietuvių kalbos gramatika], Wörterbuch der littauischen Sprache, 1–2, 1870–1883 [Lietuvių kalbos žodynas]. Lituanistikos tyrinėjimus skatino ir pirmoji šiam tikslui 1879 Tilžėje įkurta Litauische Literarische Gesellschaft (Lietuvių literatūros draugija), kuri vienijo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos bei užsienio lituanistus. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje lituanistikai daug nusipelnė Rusijoje dirbę mokslininkai: Filipas Fortunatovas, Wiktoras Porzezińskis, Janas Baudouinas de Courtenay, Aleksandras Aleksandrovas, Eduardas Volteris ir kiti. Ypač svarbus buvo lyginamosios kalbotyros atsiradimas. Lietuvių kalbos duomenimis naudojosi jos pradininkai Franzas Boppas, Jacobas Grimmas, Augustas Friedrichas Pottas, Rasmus Kristianas Raskas. Lietuvių kalbą tyrinėjo vokiečiai Adalbertas Bezzenbergeris, Karlas Brugmannas, Augustas Leskienas, lenkai Aleksandras Brückneris, Janas Rozwadowskis, čekas Josefas Zubaty, suomis Jooseppis Mikkola, šveicaras Ferdinandas de Saussureʼas ir kiti. Daugelis jų vienaip ar kitaip susiję su Mažąja Lietuva. 1907 Vilniuje įsteigta Lietuvių mokslo draugija stengėsi sutelkti žmones, kurie domėjosi lituanistika. Ypač daug lituanistikai nusipelnė draugijos nariai Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga. 1920 Kaune atidarius Aukštuosius kursus, o 1922 įsteigus universitetą, Kaunas tapo lituanistikos centru. Šio universiteto Evangelikų Teologijos fakultete profesoriavo Mažosios Lietuvos veikėjas Vilius Gaigalaitis. Su universitetu buvo susijusi Vydūno, kalbininko Jurgio Gerulio ir kitų iš Mažosios Lietuvos kilusių mokslininkų veikla. Lituanistikos tyrinėjimams plėtoti 1939 Kaune įkurtas Antano Smetonos lituanistikos institutas. 1941 instituto pagrindu įsteigus Mokslų akademiją, jos sistemoje įkurti Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros institutai, siekę vykdyti ir koordinuoti lietuvių kalbos ir literatūros tyrimus, kaupti lituanistikos medžiagą. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui dauguma žymiausių lituanistų dėl sovietų okupacijos buvo priversti pasitraukti iš Lietuvos. Emigracijoje savo veiklą toliau tęsė Vaclovas Biržiška, Mykolas Biržiška, Antanas Salys, Pranas Skardžius, Petras Jonikas, Vincas Maciūnas, Jonas Balys, Juozas Brazaitis. 1951 Čikagoje (JAV) buvo įkurtas Lituanistikos institutas. Su Mažąja Lietuva susijusius tyrinėjimus aktyviai rėmė Mažosios Lietuvos fondas (įkurtas 1985). Minėtina Viliaus Pėteraičio lituanistinė veikla. Dabar lituanistikos tyrinėjimo pagrindiniai centrai yra Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai. Mažosios Lietuvos lituanistikos problemoms ypač daug dėmesio skiria Klaipėdos universitetas (įkurtas 1991). Lituanistikos tyrimai toliau atliekami ir užsienio šalyse. Tarp svarbiausių naujų lituanistikos darbų minėtini: Williamo R. Schmaltiego A Lithuanian historical Syntax, 1987 [Lietuvių kalbos istorinė sintaksė], Jocheno Dietricho Rangeʼs knyga Bausteine zur Bretke-Forschung: Kommentarband zur Bretke-Edition (NT), 1992 [Bretkūno tyrimų pamatai: Bretkūno leidimo (NT) komentarų tomas] ir jo kartu su Friedrichu Scholzu išleisti Bretkūno Biblijos 3 tomai (1991–1997), Rainerio Eckerto, Elvyros Вukevičiūtės, Friedhelmo Hinzeʼs knyga Die Baltischen Sprachen: Eine Einführung, 1994 [Baltų kalbos: Įvadas], Guido Michelini senosios lietuvių kalbos studijos bei Simono Vaišnoro 1600 Żemczugos Theologischkos ir jos šaltinių kritinis leidimas (1997), Pietro Umberto Dini Le Lingue baltiche, 1997 [Baltų kalbos], Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai (2000).

L: Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1–2. V., 1979–1982; Gineitis L. Lietuvių literatūros istoriografija. V., 1982; Jonynas A. Lietuvių folkloristika. V., 1984; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 1–6, V., 1984–94; Lietuvių kalbos enciklopedija. V., 1999.

Algirdas Sabaliauskas

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto rektoriaus profesoriaus Jurgio Gerulio laiškas į Krantą profesoriui Kuršaičiui, minint kauniškį lituanistą Juozą Balčikonį, 1935 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Akademikas, profesorius habilituotas dr. Zigmas Zinkevičius recenzuoja Jono Bretkūno Bibliją, leidžiamą Vokietijoje, 2003