Michael Mörlin

Mörlin Michael, Mèrlinas Mykolas 1641 XII 19Olberslebene (Vokietija) 1708 II 21Gumbinėje, Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjas, evangelikų liuteronų kunigas, kilęs iš senos ir kilmingos giminės. Jo senelio brolis – Joachimas Mörlinas. Mörlinas – vienas pirmųjų Mažosios Lietuvos šviesuomenės atstovų, susirūpinusių XVIII a. pradžioje prastėjančia rašomosios lietuvių kalbos būkle. Leipcigo ir Jenos universitetuose studijavo teologiją. 1664 įsimatrikuliavo Karaliaučiaus universitete. Vėliau mokytojavo Tilžėje ir Viešvilėje. 1666–1667 dirbo namų mokytoju Kaune, po to grįžo į Tilžę ir, padedamas vietos kunigų, mokėsi sakyti pamokslus vokiškai bei lietuviškai. 1670–1671 Įsruties kantorius. 1672–1708 Gumbinės evangelikų liuteronų kunigas. Gyvendamas ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje, gerai išmoko lietuvių kalbą. 1706 Karaliaučiuje vokiškai (su lotynų kalbos priemaišomis) paskelbė traktatą, sutrumpintai vadinamą Principium primarium in lingva Lithvanica [Pagrindinis lietuvių kalbos principas]. Jo išlikę 2 egzemplioriai: 1 – Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Gdanske, kitas (defektinis) – Saksonijos-Anhalto žemės ir universiteto bibliotekoje Halėje. Leidinys susideda iš paties Mörlino prakalbos, jo idėjoms palankaus Karaliaučiaus universiteto teisės profesoriaus Johanno Behrento atsiliepimo (8 puslapiai) ir traktato teksto (24 puslapiai); formatas in octavo, šriftas gotikinis ir lotyniškas. Traktate Mörlinas iškėlė tokį pagrindinį lietuvių kalbos kultūros reikalavimą: su liaudimi šnekėti ir rašyti paprastai, liaudiškai, kaip ji pati šneka, o ne tokia kalba, kokia buvo to meto knygose ir kokią vartojo kunigai. Toji kalba turinti būti gryna, reikia vengti siaurai paplitusių tarmybių, saikingai vartoti naujadarus, paaiškinti nežinomus žodžius. Tautosaką Mörlinas vertino kaip taisyklingos kalbos šaltinį. Traktatas tęsė Mažojoje Lietuvoje apie 1702 prasidėjusią polemiką dėl religinių raštų kalbos. Apie 1705 parašė traktatą An Lithvanicae Lingvae Reformatio sit necessaria? [Ar reikia reformuoti lietuvių kalbą?]. Rankraštis neišlikęs, bet jį minėjo Jonas Šulcas į lietuvių kalbą išverstų Ezopo pasakėčių (1706) pratarmėje. Mörlino mintims pritarė J. Šulcas, Pilypas Ruigys, Jokūbas Brodovskis ir kiti Mažosios Lietuvos raštijos darbuotojai. Tiesioginis konkretus tos polemikos rezultatas – pirmosios pasaulietinio turinio lietuviškos knygos – J. Šulco verstų Ezopo pasakėčių – pasirodymas. Mörlino mintimis vėliau rėmėsi lietuvių kalbos tyrėjai ir propaguotojai ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje.

L.: Jonikas P. Mažosios Lietuvos bažnytinės kalbos reformos projektas 18 a. pradžioje: M. Mörlino Principium primarium in lingva Lithvanica // Archivum Philologicum. K., 1937, kn. 6, p. 74–83; Gineitis L. M. Merlino Pagrindinis lietuvių kalbos principas // Lietuvių literatūros istorija: Feodalizmo epocha. V., 1957, t. 1, p. 224–226; Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977, p. 164–166; Pupkis A. Mykolo Merlino veikalo atsiradimas… // Mūsų kalba. 1984, Nr. 3, p. 17–19; Drotvinas V. Principium primarium in lingva Lithvanica: Surastas M. Merlino 1706m. traktatas // Gimtasis žodis. 1991, nr. 12, p. 8–11; Aleknavičienė O., Schiller Ch. Rastas antras Michaelio Mörlino Principium primarium in lingva Lithvanica (1706) egzempliorius // Archivum Lithuanicum. 2002, t. 4, p. 79–98; Drotvinas V. Keletas duomenų Michaelio Mörlino biografijai // Archivum Lithuanicum. 2002, t. 4, p. 99–116.

Ona Aleknavičienė

Zigmas Zinkevičius

MLFA